Povilas Jurkštas

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Povilas Jurkštas

    Gimė 1919 m. gegužės 25 d.
    Viešintos, Anykščių raj.
    Mirė 2006 m. balandžio 4 d. (86 m.)
    Viešintose, Anykščių raj.

    Veikla
    Kraštotyrininkas, etnografas, muziejininkas

    Povilas Jurkštas ( 1919 m. gegužės 25 d., Viešintos, Anykščių raj. – 2006 m. balandžio 4 d. Viešintose, Anykščių raj. Palaidotas Viešintų senosiose kapinėse giminės kape) – Kraštotyrininkas, etnografas, muziejininkas.

    Biografija

    Tėvai: Adomas Jurkštas (18861921) – stalius ir Ona Kabošytė-Jurkštienė (18891967) iš Troškūnų – siuvėja. Šeimoje gimė šeši vaikai, iš jų penki užaugo. Brolis ir seserys: Marcelė Jurkštaitė-Lukavičienė (19111998), Ambraziejus Jurkštas (1914 – apie 1996) – kalvis, Marijona Jurkštaitė (19161938) ir Apolonija Jurkštaitė-Malinauskienė (19182005).

    Vaikystėje piemenavo, bernavo, mokėsi Viešintų pradžios mokykloje, kur baigė keturis skyrius, mokykliniais metais susidomėjo esperanto kalba.

    Kartu su broliu Ambraziejumi P. Jurkštas Viešintose įrengė kalvę ir jaunystėje joje dirbo, kol 1939 m. A. Jurkštui susižalojus kalvę teko uždaryti. 1939 m. jis išvyko į Kauną, ten baigė Žemės ūkio rūmų organizuotus arklių kaustytojų kursus ir liko dirbti – kaustyti arklius. 19391941 m. Kaune jis dirbo kalviu, 19411944 m. buvo Kauno "Maisto" fabriko šaltkalvis remontininkas.

    Apie 1944 m. P. Jurkštas grįžo pas motiną į Viešintas, kur liko iki gyvenimo pabaigos. Viešintose savo rankomis jis įsirengė būstą, pasodino sodą. 19441954 m. P. Jurkštas, atsisakęs tapti kolūkiečiu, pragyvendavo, remontuodamas dviračius, siuvimo mašinas, žemės ūkio ir buities padargus, kaustydamas arklius Viešintose ir apylinkėje. Nuo 1954 m. jis buvo Viešintų bažnyčios patarnautojas.

    Po Antrojo pasaulinio karo jis kiek laiko gyveno ir Troškūnuose, Anykščių raj., kur įrengė kepyklą, vandentiekį, tvarkė įvairius įrengimus, buvo pirmasis automobilių remonto meistras.

    19591969 m. jis neakivaizdžiai mokėsi Anykščių vidurinės neakivaizdinės mokyklos Viešintų filiale ir įgijo vidurinį išsilavinimą.

    P. Jurkštas išgarsėjo pomėgiu rinkti įvairias senienas ir taip apsaugoti jas nuo sunaikinimo ar sunykimo. Nuo 1963 m. važinėdamas po kaimus motociklu su priekaba, jis prisirinkdavo ir gabendavo į savo namus įvairių etnografinių sendaikčių. Savo sodyboje jis įrengė plačią ekspoziciją – didžiausią privačią senienų kolekciją Anykščių rajone.

    Senienų rinkiniais P. Jurkštas užpildė savo gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, pervežė ir pastatė savo kieme kelias senovines klėtis. Viena P. Jurkšto taip išsaugota klėtis buvo statyta 1780 m. ir taip pat yra jo rinkinio eksponatas.

    Taip surinkęs tūkstančius eksponatų, Viešintose P. Jurkštas įkūrė privatų savo muziejų ir jame priimdavo turistus. Didelę dalį savo rinkinių jis padovanojo 1978 m. atidarytam Arklio muziejui Niūronyse, Anykščių raj., bet kitos rinkinių dalies iš Viešintų išgabenti neleido.

    P. Jurkštas savarankiškai išmoko daryti nuotraukas ir nuo 1948 m. iki senatvės fotografuodavo. Jis yra fotografavęs apie 500 privačių šeimos švenčių, padaręs dešimtis tūkstančių nuotraukų.

    Jo darytos nuotraukos paplito po asmeninius žmonių albumus, jos buvo mokyklų, įstaigų, kultūros namų, bibliotekų stenduose, istorijos albumuose, metraščiuose. Daug nuotraukų jis spausdindavo vietiniuose laikraščiuose.

    P. Jurkštas taip pat rinko kraštotyrinę medžiagą – užrašinėdavo senolių prisiminimus, pasakojimus. Sukauptus rinkinius jis dovanodavo mokykloms, muziejams, bibliotekoms. Yra užrašęs ir bažnyčių istorijų, giesmių tekstų. 1967 m. jis dalyvavo kraštotyros darbų parodoje Vilniuje, buvo Lietuvos kraštotyros draugijos narys.

    Lietuvos Atgimimo metais jis tapo Lietuvos šaulių sąjungos nariu.

    P. Jurkštas pirmasis Utenos apskrityje buvo apdovanotas Krašto kultūros paveldo saugotojo medaliu ir diplomu (2000 m.).

    Savo sodybą bei joje sukauptus vertingus muziejinius eksponatus P. Jurkštas prieš mirtį testamentu padovanojo Troškūnų, Anykščių raj. Švč. Trejybės bažnyčiai.

    Laisvalaikiu klausydavosi muzikos, skaitydavo, domėjosi kraštotyra.

    Buvo viengungis.

    Mirė 2006 m. balandžio 4 d. Viešintose, Anykščių raj.. Palaidotas Viešintų senosiose kapinėse giminės kape. Kapą ženklina senas geležinis kryžius, jo postamente įtaisyta lentelė su įrašu "A+A / Čia ilsisi Viešpatyje / kraštotyrininkas, / Viešintų muziejininkas, / senosios Lietuvos / sergėtojas / Povilas Jurkštas / 19192006 / Ona Jurkštienė / 18891967 / Marijona Jurkštaitė / 19161938".

    Diana ir Kornelijus Matuzevičiai sukūrė 28 min. dokumentinį filmą "Laukimas" apie etnografą, senienų rinkėją P. Jurkštą (1997 m.).

    P. Jurkšto sodyboje Viešintose, kur saugomas jo etnografinis rinkinys, minint jo 90-metį, 2009 m. buvo pastatyta jam skirta medžio skulptūra (autorius – tautodailininkas Pranas Petronis). Sodybą prižiūri ir etnografinį rinkinį saugo Viešintų bendruomenė.

    P. Jurkšto gyvenimas ir kūryba išsamiai pristatyta Tautvilio Užos biografiniame rinkinyje "Talentingieji viešintiškiai" (2012 m.).

    Šaltiniai


    Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+6154-0=6154 wiki spaudos ženklai).