Poznanė
Kitos reikšmės – Poznanė (reikšmės).
| Poznanė (kirč. Poznãnė) lenk. Poznań | |
|---|---|
| |
| Vaizdas:Poznan Poland.jpg | |
  Poznanė | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2 | |
| Valstybė: |  Lenkija
|
| Vaivadija: |  Didžiosios Lenkijos vaivadija
|
| Įkūrimo data: | VIII a. |
| Meras: | Ryszard Grobelny |
| Gyventojų: | 570 400 (2007 m.) |
| Plotas: | 261,85 km² |
| Tankumas: | 2 178 žm./km² |
| Kirčiavimas: | Poznãnė |
 Vikiteka: |
PoznanėVikiteka |
Poznanė – miestas vakarinėje Lenkijoje, prie Vartos upės, Didžiosios Lenkijos vaivadijos sostinė. Regiono komercinis, kultūrinis ir susisiekimo centras. Yra tarptautinis oro uostas, miestu važinėja tramvajai. Išvystyta mašinų, maisto, gumos, parfumerijos, stiklo, lengvoji pramonė. Medicinos akademija, keletas teatrų (tarp jų ir operos, kuriame dainavo ir žinomas Lietuvos bosas Liudas Mikalauskas).
Poznanėje kasmet vyksta tarptautinės mugės. Yra nacionalinis muziejus, archeologijos muziejus, kelios gotikinės bažnyčios (tarp jų ir XIII–XV a. katedra), renesanso stiliaus rotušė (XIII–XVI a.), XVI–XIX a. namai. Miesto centro puošmena – 2003 m. atnaujintas Senasis bravoras.
Istorija
Poznanė – seniausias Didžiosios Lenkijos miestas. Nuo 966 m. pirmos Lenkijos katalikų vyskupystės centras. X–XI a. buvo Lenkijos kunigaikščių rezidencija. Mieste ilgą laiką gyveno Poznanės ir Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių. 1815 m. tapo į Prūsijos sudėtį įėjusios Poznanės didžiosios kunigaikštystės centru. Po Poznanės sukilimo, įvykusio 1918–1919 m., įėjo į suvienytos Lenkijos valstybės sudėtį.
Lietuviai
Britų karių kapinėse palaidotas Pasipriešinimo hitlerininkams dalyvis karo lakūnas iš Lietuvos Romualdas Marcinkus. 2009 m. lapkričio 12 d., dalyvaujant krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso vadovaujamai delegacijai, Tautų sandraugos karių kapų komisija jam atidengė paminklą. [1]
Nuo 1919 m. mieste veikia universitetas, dabar vadinamas Adomo Mickevičiaus v. universitetu. Nuo pat įkurimo šioje aukštojoje mokykloje buvo skaitomas lietuvių kalbos kursas (lektorius dr. Juzefas Lengovskis). 1956 m. įkurta Baltų filologijos katedra, kuriai ilgus metus vadovavo buvęs Vilniaus universiteto Humanitarinio fakulteto dekanas prof. Janas Otrembskis. Jam mirus, katedros vedėju buvo kitas žinomas kalbininkas Česlovas Kudzinovičius. Šių dviejų mokslininkų pastangomis 1958 m. Poznanėje buvo išleista Britų muziejuje saugoma Samuelio Boguslavo Chilinskio versta lietuviška Biblija. Nuo 1988 m. Poznanės A. Mickevičiaus universiteto Kalbotyros institute pradėjo veikti Baltų kalbų skyrius, kuriame studijuoja keletas studentų. [2] Universitete dėstė žinomi Lietuvos filologai dr.Pranas Gražys ir dr.Kazimieras Juozas Ambrasas, bibliotekoje saugomas Kazimiero Kristupo Daukšos 1836–1844 m. surinkto lietuvių–lenkų kalbų žodyno rankraštis, taip pat Tilžės Lietuvių literatūros draugijos rinkiniai.
Sportas
Baidarių ir kanojų irklavimas
Mieste trys kartus vyko pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionatas.
Futbolas
Šaltiniai
Nuorodos
| ||||||