Pranė Gaigalienė
Pranė Gaigalienė | |
---|---|
| |
Gimė | 1925 m. sausio 24 d. Gediminių k. Pašvitinio vls. Joniškio aps. |
Mirė | † 2011 m. kovo 26 d. palaidota Vilniuje |
| |
Sutuoktinis(-ė) | Bronius Gaigalas |
Vaikai | |
| |
Veikla | Linkuvos vidurinės mokyklos istorikė, kraštotyrininkė, mokytoja
|
| |
Išsilavinimas | 1941 m. Joniškio Valstybinė gimnazija |
Alma mater | 1950 m. Klaipėdos mokytojų institutą, 1953 Vilniaus pedagoginis institutas |
Gaigalienė Pranė (g. 1925 m. sausio 24 d. Gediminių k. Pašvitinio vls. Joniškio aps.– 2011 m. kovo 26 d. Vilniuje) — Linkuvos vidurinės mokyklos istorikė, kraštotyrininkė, mokytoja.
Biografija
Gimė 1925 m. sausio 24 d. Gediminių kaime Pašvitinio valsčiuje Joniškio apskrityje 9 vaikų šeimoje. Baigė Mikniūnų pradžios mokyklą, o 1941 m. Joniškio Valstybinę gimnaziją. 1948–1950 m. mokėsi ir baigė Klaipėdos mokytojų institutą, o 1951–1953 Vilniaus pedagoginiame institute įgijo istorijos mokytojos kvalifikaciją.
Darbas
1941–1945 metais dirbo Šiaulių apskrities pradinių mokyklų mokytoja ir vedėja: Kuršėnų valsčiaus Kubelių - 1941-1943 metais ir Pašvitinio valsčiaus Kremblių - 1943-1945 metais. 1945–1948 metais dirbo Žeimelio gimnazijos (iki 1947 metų – Žeimelio progimnazija) istorijos mokytoja, 1950–1951 metais Žagarės vidurinės mokyklose istorijos mokytoja, 1953–1967 m. Linkuvos vidurinės mokyklos istorijos mokytoja (Pakruojo raj), o 1967–1975 m. Šiaulių X vidurinės mokyklos istorijos mokytoja.
1960 metais Linkuvos vidurinėje mokykloje kaip auklėtoja išleido 36 laidą.
Vaikinai iš kairės: Vitoldas Arūnas, Zitas Rusinas, než., Jurgis Ratkus, centre auklėtoja Pranė Gaigalienė
Nuo 1961 metų visas savo jėgas atidavė kraštotyros medžiagos rinkimui ir kaupimui. 1961–1965 metų darbo rezultate Linkuvos vidurinėje mokykloje buvo įsteigtas kraštotyros muziejus su gausia numizmatikos, archeologijos, liaudies meno, tautosakos ir kitais skyriais. Vadovavo Linkuvos gimnazijos muziejui. Pastoviai bendravo su Mokyklų mokslinio tyrimo institutu (nuo 1973 metais vadinamas Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas). 1961 metais buvo išrinkta jo moksline korespondente. Dirbdama Šiaulių X vidurinėje mokykloje organizavo moksleivių kraštotyros būrelį, įsteigė kraštotyros kambarį, su moksleiviais dalyvaudavo kasmetinėse kraštotyros ekspedicijose, pastoviai laimėdavo prizines vietas kraštotyros būrelio konkursuose.
Dėl onkologinės ligos nuo 1975 m. nebedirbo.
Vyras Bronius Gaigalas (1922–2009) mokytojas, geografas, Linkuvos vidurinės mokyklos direktorius.
Dukra Virginija Gaigalaitė-gydytoja, matematikė, profesorė, habilituota medicinos mokslų daktarė, matematikos mokslų daktarė, dirba Vilniaus Universitete.
Mirė 2011 metais kovo 26 dieną, Vilniuje.
Prisiminimai
1959 m. Linkuvos rajonas panaikinamas, mokykla atitenka Pakruojo rajono švietimo skyriui. Dirbama dviejuose pastatuose ir dviem pamainom. Antroji pamaina – tai vakarinis darbo jaunimo mokymas. 1965 m. mokyklai ima vadovauti direktorius Jonas Klikūnas 1961 m. mokytojos Pranės Gaigalienės iniciatyva buvo įkurtas mokyklos muziejus, kuriam vėliau ilgus metus vadovavo mokytoja lituanistė Felimonija Skrebaitė-Mielienė. Be literatūrinių tradicijų palaikymo mokykloje visad vyravo ir kraštotyrinis darbas, nes abiejose srityse dirbo lietuvių kalbos mokytojos. Kraštotyrą kuravo šio darbo entuziastė, garsi Linkuvos Mokytoja Felimonija Skrebaitė-Mielienė. Anot jos, kraštotyrinę medžiagą imta kaupti 1949 – 1950 m. dėstant istoriją mokytojui Juozui Skrupskeliui, talkininkavo ir mokytojas Povilas Spudas. 1955 m. ima veikti kraštotyros būrelis, vadovaujamas istorikės Pranės Gaigalienės, kurios surinkti eksponatai davė pradžią mokyklos muziejui, įkurtam 1961 m. senuosiuose rūmuose. Už bibliotekos buvo skirtas nedidelis kambarėlis, kuriame muziejus buvo iki 1973 m., kol buvo perkeltas į antrą aukštą. Kadangi dažnai ima keistis istorijos mokytojai, nuo 1965 m. ir būreliui, ir muziejui ima vadovauti lituanistė Felimonija Skrebaitė-Mielienė. Visą sovietmetį iš mokytojo buvo reikalaujama, kad jo pamokos būtų idėjiškos, pagrįstos marksizmo teorija, sovietinės pedagogikos „naujovėmis”. Renginiuose turėjo viešpatauti ateistinė dvasia ir nurodymų iš aukščiau vykdymas. Tačiau visais metais mokykloje buvo pedagogų, kurie su meile ir atsidavimu dėstė savo dalyką, tautos kultūrą ir literatūrą, vadovaudamiesi istorine tiesa, mokslu, gilia kūrinio analize. Humanitarinė dvasia, atėjusi iš gimnazijos laikų, neišblėso mokykloje ir sovietmečiu, nes ją puoselėjo mokytojai lituanistai, kai kurie istorikai. Gilų humanizmą ugdė pamokos, užsienio literatūros fakultatyvai, vedami mokytojos Stanislavos Lovčikaitės. Jos mokiniams galėjo pavydėti ir labai garsių to meto Lietuvos mokyklų mokiniai. Sovietmečiu mokytojos dėka linkuviai žinojo ir B.Brazdžionio, J.Aisčio, M.Katiliškio, ir S.Beketo, A.Kamiu, Dž. Keruako kūrybą. Mokytojos F.Mielienės tautosakos vakaronės vedė tautos dvasios pažinimo keliais, o puoselėjamas mokyklos muziejus (ji tęsė mokytojos Pranės Gaigalienės pradėtą darbą) ugdė pagarbą savo krašto istorijai, supažindino mokinius su miestelio ir mokyklos praeitimi, skatino ja domėtis. ↑ „Linkuvos gimnazija“ 1918–2008; leidinį parengė Linkuvos gimnazijos mokytojai; Leidybos vadovasStasys Tumėnas; Išleido S. Tumėno leidykla „Šiaurės Lietuva“, Šiauliai, 2008-10-20; |