Pranas Tamašauskas

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Pranas Tamašauskas
    Pranas Tamašauskas.jpg

    Gimė 1878 m.
    Imbarėje, Salantų vls., Kretingos aps.
    Mirė 1951 m. lapkričio 27 d. (~73 m.)
    Los Angeles, Kalifornijos valstija; 1999 m. perlaidotas Kaune, Petrašiū­nuose

    Veikla
    JAV lietuvis, kariškis, Lietuvos kariuomenės generolas (1935 m.)

    Pranas Tamašauskas (1878 m. Imbarėje, Salantų vls., Kretingos aps. – † 1951 m. lapkričio 27 d. Los Angeles, Kalifornijos valstija; 1999 m. perlaidotas Kaune, Petrašiū­nuose) – JAV lietuvis, kariškis, Lietuvos kariuomenės generolas (1935 m.).

    Gyvenimo kelias

    1898 m. Sankt Peterburge baigė gimnaziją, 1902 m. - Vilniaus pėstininkų karo mokyklą. Mokydamasis Sankt Peterburge, bendravo ir kurį laiką gyveno viename kambaryje su [[Antanas Smetona (1874 m.)|A. Smetona]], būsimuoju Lietuvos prezidentu. Nuo 1902 m. Rygos įgulos karininkas. Dalyvavo lietuvių veikloje, priklausė „Žvaigždės“ ir „Kanklių“ draugijoms.

    Prasidėjus I pasauliniam karui, 1914 m. kuopos vadas per Rusijos Pirmosios armijos žygį į Rytprū­sius, pasižymėjo kautynėse, buvo sužeistas. Pasveikęs paskirtas bataliono vadu, pakeltas kapitonu. 1915 m. vasario 17 d. per kautynes Augustavo miškuose su visu rusų korpusu pateko į vokiečių nelaisvę, kurioje išbuvo iki 1918 m. gruodžio mėn.

    Grįžęs į Lietuvą, savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę ir buvo paskirtas 1-ojo pėstininkų pulko bataliono vadu. 1919 m. vasario mėn. dalyvavo kautynėse prie Alytaus ir Jiezno, kovėsi su bolševikais prie Zarasų ir Kalkūnų. 1920 m. pradžioje perkeltas į Vyriausiąjį štabą. 1920 m. kovo-spalio mėn. ir l920 lapkričio - 1921 m. rugpjūčio mėn. armijos inspektoriaus padėjėjas. Buvo vertėju prie įvairių karinių misijų ir trumpą laiką Prezidento adjutantu. 19211926 m. 4-ojo pėstininkų pulko vadas. 1926 m. liaudininkų ir socialdemokratų vyriausybės paleistas į atsargą. Prisidėjo prie 1926 m. gruodžio 17 d. valstybinio perversmo parengimo ir įvykdymo Panevėžyje.

    1926 m. gruodžio 24 d. pašauktas į kariuomenę ir paskirtas I karo apygardos viršininku. Suteikus divizijos generolo laipsnį (1928 m.), 19311935 m. buvo 1-osios pėstininkų divizijos vadas. 1935 m. jam suteiktas tuomet aukščiausias generolo laipsnis ir išleistas į pensiją.

    Kaip savanoris buvo gavęs žemės sklypą Pajuostėje prie Panevėžio. Čia gyvendamas parašė atsiminimus:

    • Mano tarnyba 1 pėstininkų pulke (išsp. Karo archyve VII, 1936 m.).

    Bendradarbiavo „Lietuvos aide“.

    1944 m. pasitraukė į Vokietiją, dirbo pas ūkininkus Bavarijoje.

    1949 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Los Angeles, dalyvavo lietuvių veikloje. „Drauge“ spausdino atsiminimus.

    Lietuvoje buvo apdovanotas:

    • Vytauto Didžiojo II laipsnio (1930 m.),
    • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio (1928 m.) ordinais
    • Vyčio kryžiumi,
    • t. p. Čekoslovakijos, Latvijos ir kt. valstybių ordinais bei medaliais.

    Šaltiniai


    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3845-0=3845 wiki spaudos ženklai).