Pranas Tamašauskas
Pranas Tamašauskas | |
---|---|
| |
Gimė | 1878 m. Imbarėje, Salantų vls., Kretingos aps. |
Mirė | † 1951 m. lapkričio 27 d. Los Angeles, Kalifornijos valstija; 1999 m. perlaidotas Kaune, Petrašiūnuose |
| |
Veikla | JAV lietuvis, kariškis, Lietuvos kariuomenės generolas (1935 m.)
|
Pranas Tamašauskas (1878 m. Imbarėje, Salantų vls., Kretingos aps. – † 1951 m. lapkričio 27 d. Los Angeles, Kalifornijos valstija; 1999 m. perlaidotas Kaune, Petrašiūnuose) – JAV lietuvis, kariškis, Lietuvos kariuomenės generolas (1935 m.).
Gyvenimo kelias
1898 m. Sankt Peterburge baigė gimnaziją, 1902 m. - Vilniaus pėstininkų karo mokyklą. Mokydamasis Sankt Peterburge, bendravo ir kurį laiką gyveno viename kambaryje su [[Antanas Smetona (1874 m.)|A. Smetona]], būsimuoju Lietuvos prezidentu. Nuo 1902 m. Rygos įgulos karininkas. Dalyvavo lietuvių veikloje, priklausė „Žvaigždės“ ir „Kanklių“ draugijoms.
Prasidėjus I pasauliniam karui, 1914 m. kuopos vadas per Rusijos Pirmosios armijos žygį į Rytprūsius, pasižymėjo kautynėse, buvo sužeistas. Pasveikęs paskirtas bataliono vadu, pakeltas kapitonu. 1915 m. vasario 17 d. per kautynes Augustavo miškuose su visu rusų korpusu pateko į vokiečių nelaisvę, kurioje išbuvo iki 1918 m. gruodžio mėn.
Grįžęs į Lietuvą, savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę ir buvo paskirtas 1-ojo pėstininkų pulko bataliono vadu. 1919 m. vasario mėn. dalyvavo kautynėse prie Alytaus ir Jiezno, kovėsi su bolševikais prie Zarasų ir Kalkūnų. 1920 m. pradžioje perkeltas į Vyriausiąjį štabą. 1920 m. kovo-spalio mėn. ir l920 lapkričio - 1921 m. rugpjūčio mėn. armijos inspektoriaus padėjėjas. Buvo vertėju prie įvairių karinių misijų ir trumpą laiką Prezidento adjutantu. 1921–1926 m. 4-ojo pėstininkų pulko vadas. 1926 m. liaudininkų ir socialdemokratų vyriausybės paleistas į atsargą. Prisidėjo prie 1926 m. gruodžio 17 d. valstybinio perversmo parengimo ir įvykdymo Panevėžyje.
1926 m. gruodžio 24 d. pašauktas į kariuomenę ir paskirtas I karo apygardos viršininku. Suteikus divizijos generolo laipsnį (1928 m.), 1931–1935 m. buvo 1-osios pėstininkų divizijos vadas. 1935 m. jam suteiktas tuomet aukščiausias generolo laipsnis ir išleistas į pensiją.
Kaip savanoris buvo gavęs žemės sklypą Pajuostėje prie Panevėžio. Čia gyvendamas parašė atsiminimus:
- Mano tarnyba 1 pėstininkų pulke (išsp. Karo archyve VII, 1936 m.).
Bendradarbiavo „Lietuvos aide“.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, dirbo pas ūkininkus Bavarijoje.
1949 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Los Angeles, dalyvavo lietuvių veikloje. „Drauge“ spausdino atsiminimus.
Lietuvoje buvo apdovanotas:
- Vytauto Didžiojo II laipsnio (1930 m.),
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio (1928 m.) ordinais
- Vyčio kryžiumi,
- t. p. Čekoslovakijos, Latvijos ir kt. valstybių ordinais bei medaliais.
Šaltiniai
- Pranas Tamašauskas. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)