Pranciškus Čaglys
| Pranciškus Čaglys | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1874 m. lapkričio 12 d. Ignalinos rajone, Tverčiaus parapijoje |
| Mirė | † 1943 m. birželio 25 d. |
|
| |
| Veikla | kunigas
|
Pranciškus Čaglys (1874 m. lapkričio 12 d. Ignalinos rajone, Tverčiaus parapijoje – 1943 m. birželio 25 d.) – Švenčionėlių parapijos klebonas.
Biografija
Gimė 1874 m. lapkričio 12 d. Ignalinos rajone, Tverčiaus parapijoje, valstiečių šeimoje. Baigė Vilniaus kunigų seminariją. 1903 m. įšventintas kunigu.
1912–1919 m. Švenčionėlių parapijos klebonas. Buvo labai aktyvus, dalyvavo visuomeninėje, politinėje veikloje. Parapijiečių tarpe ugdė pamaldumą, stiprino lietuvybę. Lenkijos valdžios buvo persekiotas ir baustas. Pranciškaus Čaglio rūpesčiu 1913 m. liepos 28 d. įkurtas „Ryto“ lietuvių švietimo draugijos Švenčionėlių skyrius, biblioteka, skaitykla. Visuotiniame narių susirinkime kunigas P. Čaglys buvo išrinktas valdybos pirmininku. 1915 m. prie bažnyčios Švenčionėliuose jis įkūrė lietuvišką mokyklą vaikams.
1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Vilniaus konferencijoje – lietuvių politikų delegatų suvažiavime, kuris numatė Nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimą, steigiamojo seimo sušaukimą, bei įkūrė Lietuvos Tarybą. Suvažiavimo delegatai numatė sostinė įkurti Vilniuje.
1919–1943 m. Kabelių parapijos klebonas. Klebonas Pranciškus Čaglys mylėjo savo kraštą, jo žmones, buvo didelis patriotas. Jo rūpesčiu parapijiečiams buvo platinami lietuviški laikraščiai: „Vilniaus aidas“, „Vilniaus aušra“, „Jaunimo draugas“ bei jų priedai „Mūsų artojas“, „Varpelis“ ir kt. Kabeliuose prie bažnyčios klebonas įsteigė parapijinę mokyklą. Jis dažnai lankė „Ryto“ mokyklų mokytojus, mielai jiems patardavo ir padėdavo. Jam rūpėjo suaugusiųjų ir vaikų švietimas, dora. Klebonas Pranciškus Čaglys daug metų tarnavo Kabelių parapijoje.
Mirė 1943 m. birželio 25 dieną, palikęs labai reikšmingus, gilius dvasinės ir visuomeninės veiklos pėdsakus. Jis kalbėjo: „Kai aš numirsiu, norėsiu būti palaidotas tarp žmonių“. Klebonas palaidotas Varėnos rajono Kabelių kapinėse. Ant paminklo iškalti žodžiai: „Aš kovojau. Gera kova išlaikiau tikėjimą. Gale man atidėtas teisybės vainikas, kurį duos man aną dieną Viešpats.“
Šaltiniai
- Ramunė Čebručenko „Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos ir Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios istorija“, Švenčionys, Firidas, 2015 m.