Pranciškus Ksaveras Norvaiša
| Pranciškus Ksaveras Norvaiša | |
|---|---|
| |
| Pranciškus Ksaveras Norvaiša. Dail. M. Mačiulienė | |
|
| |
| Gimė | 1742 m. sausio 15 d. |
| Mirė | † 1819 m. birželio 25 d. |
|
| |
| Veikla | matematikas
|
Pranciškus Ksaveras Norvaiša (lenk. Franciszek Ksawery Narwojsz , Milikontas; 1742 m. sausio 15 d. Milkantų dvaras, Svirkos, Adutiškis – † 1819 m. birželio 25 d. Vilnius, herbas – „Kosciesza“) – Vilniaus universiteto matematikos profesorius, jėzuitas, masonas.
Gyvenimo kelias
Pranciškus Norvaiša gimė 1742 m. sausio 15 d. Milkantų dvare prie Svirkų, netoli Adutiškio (dabartinis Švenčionių rajonas). 1756 m. įstojo į Jėzuitų ordiną.[1]
1760–1763 m. Pranciškus Norvaiša studijavo Vilniaus universitete filosofiją ir matematiką, 1765–1769 m. teologiją, 1768 m. įšventintas į kunigus.[1]
Pranciškus Norvaiša mirė 1819 m. birželio 25 d. Vilniuje. Palaidotas Bernardinų kapinėse, kapas neišliko.
Mokslinė veikla
Nuo 1767 m. priimtas Vilniaus universitete dėstyti matematikos. Aukštosios grynosios matematikos kursą Vilniaus universitete dėstė 27 metus. Vilniuje jis dėstė pagal matematikų Izaoko Niutono ir Luiso Langranžo paruoštas schemas.[2] Dėstydamas Vilniaus universitete gyveno universiteto patalpose (dabartinio Istorijos fakulteto antrame aukšte).[3] Puikiai mokėjo lietuvių kalbą. Yra pasisakęs, jog lietuviai ne prastesni matematikai už kitų tautų matematikus.[4]
1772 m. Antano Tyzenhauzo pavedimu vadovavo Nemuno vagos valymo darbams tarp Gardino ir Rumšiškių.[1][5] Dirbo Gardino matininkų mokykloje.[6]
1773 m. vasario 14 d. gavo filosofijos ir teologijos daktaro laipsnius.[4]
1775–1780 m. Norvaiša tobulinosi Anglijoje. Analizavo Izaoko Niutono veikalus.[7]
Grįžęs į Vilnių, toliau skaitė paskaitas Vilniaus universitete iki 1809 m., pagal kitus šaltinius – iki 1811 m.[8] Kai kurie biografai teigia, jog P.Norvaiša yra parašęs nemažai mokslo darbų, tačiau rankraščių neišlikę.[4]
Atminimo įamžinimas
Pranciškus Norvaiša kaip pagrindinis veikėjas įamžintas Kristinos Sabaliauskaitės istorinio romano „Silva rerum“ IV dalyje.
Bibliografija
Šaltiniai
- Henrikas Jasiūnas, Vitolda Verikaitė. Lietuvos matematikams atminti. Vilniaus universitetas, Matematikos ir informatikos fakultetas, Lietuvos matematikų draugija, Lietuvos matematikų muziejus. Rengiant leidinį talkino: Daiva Apanavičienė, Stasė Baliukonytė, Gintautas Bareikis, Regina Dainytė, Dalė Daugaravičienė, Virginija Garbaliauskienė, Jonas Gylys, Vytautas Kubilius, Vita Lesauskaitė, Kristina Lyndienė, Irena Maknienė, Romualdas Markauskas, Dalia Matuliauskienė, Edmundas Mazėtis, Kazimieras Navickis, Elena Neniškytė, Danutė Rimeisienė, Laima Papreckienė, Valerija Paškauskienė, Marija Slivinskienė, Rima Stančikienė, Juozas Šinkūnas, Jonas Teišerskis, Vita Ulytė-Grigelevičienė, Audronė Veilentienė, Rita Valavičiūtė, Nijolė Vasiliauskaitė, Marija Vitkauskienė, Aidas Žandaris, Aldona Žilinskienė. Viršelio dailininkė: Audronė Uzielaitė. Redaktorė: Gražina Indrišiūnienė. Maketuotoja: Vida Vaidakavičienė. Išleido Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto leidykla. Vilnius, 2016. ISBN 978-609-459-724-4
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017, p. 105. ISBN 978-995-57367-21
- ↑ Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994,p. 129. ISBN 9986-09-047-4.
- ↑ Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos pateikta informacija. [1][neveikianti nuoroda]
- ↑ 4,0 4,1 4,2 A.Piročkinas, A.Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.
- ↑ Pranciškaus Norvaišos biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje [2].
- ↑ Vilniaus universiteto bibliotekos pateikta informacija. [3][neveikianti nuoroda].
- ↑ Pranciškaus Norvaišos biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje.[4].
- ↑ Лазутка С. Основание Вильнюсского университета и его деятельность до начала буржуазных реформ (1579–1773) // История Вильнюсского университета, 1579–1979/ отв. ред. С. Лазутка.Вильнюс:Мокслас, 1979, p.48. – 373.