Prieklėtis
Prieklėtis, taip pat prieklėtys, pryklėtis, arba priesvirnis – vieta prieš klėties (svirno) duris po nuleistu stogu, paprastai, lentinis pakilimas.[1] Stogu dengta, be sienų išsikišusi klėties dalis.[2] Taip pat prieklėčiu vadinama pristatyta prie klėties kamaraitė.[1] Prieklėčio paskirtis – apsaugoti įėjimą nuo kritulių, todėl jis visada toje pusėje, kur ir durys. Vienas prieklėtis gali apjungti keletą didesnės klėties įėjimų. Užlipimui ant prieklėčio šalia jo padedamas plokščias lauko akmuo arba įrengiamos kelios medinių laiptų pakopos.
Paplitęs liaudies architektūroje klėties planas yra pailgas stačiakampis su įėjimu pro prieklėtį, kuris gali būti paremtas su kolonėlėmis. Atraminiai stulpai dažniausiai kvadratinio skerspjūvio, pasitaiko su saikingais drožybos ir ornamentikos elementais.
Termino vartojimo pavyzdžiai
- „Svirnas be prieklėčio – kepurė be kazirkos“.[1]
- „Pastatyk maišą ant prieklėčio“.[1]
- „Vištos palindo po prieklėčiu“.[1]
Baltarusiška klėtis su prieklėčiu
V. Kudirkos klėtelė su įgilintu prieklėčiu
Prieklėtis su puošybos elementais
Žvejo klėtis su prieklėčiu Kopgalyje
._V._Kudirkos_kl%C4%97tel%C4%97.JPG)
Literatūra
- Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 87-88;
- Lietuvių kalbos žodynas. T. X. – Vilnius, 1976. - P. 649.
Šaltiniai
| |||||||||||||
