Priekulė
Kitos reikšmės – Priekulė (reikšmės).
Priekulė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() | ||||||||||||||||
Miesto centras | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Priekulės seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 1 230 (2020 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-96047 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
PriekulėVikiteka |
Priekulė – miestas Klaipėdos rajono savivaldybėje, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, 20 km į pietus nuo Klaipėdos, prie Minijos upės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos.
![]() |
![]() |
![]()
|
![]() |
![]() |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]() |
![]() |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
![]()
|
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija[taisyti]
Miestelis susiformavęs penkių kelių kryžkelėje: be pagrindinio kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, kelias ėjo į Dreverną, Lankupius, Ventę ir Agluonėnus.
|
Istorija[taisyti]
Pagal Melno taiką su Vokiečių ordinu, Priekulės apylinkės, kuriose gyveno nemažai lietuvių, atiteko Ordinui, o vėliau – Prūsijai. Pati Priekulė minima nuo 1511 m. XVI a. pabaigoje įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija, pastatyta Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia. Priekulės dvaras įkurtas apie 1664 m.
1846 m. nutiestas plentas į Klaipėdą, 1853 m. – į Tilžę ir Šilutę. XIX a. pabaigoje J. F. Šrėderio spaustuvėje (įkurta 1866 m.) buvo spausdinami lietuviški laikraščiai ir knygos, plitusios po Lietuvą carinės priespaudos laikais. Spaustuvėje dirbo Jurgis Traušys, Martynas Šernius. 1898 m. įrengtas dujinis gatvių apšvietimas. Priekulėje veikė didžiausias koklių fabrikas Prūsijoje, po karo veikė keramikos gamykla.
1897 m. prijungti Juraičiai ir Prūsiškės, 1898 m. – Elniškės.
1923 m. Priekulė atiteko Lietuvai. 1938 m. pastatyta Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. 1940 m. Priekulė, Gropiškiai, Braciškiai ir Priekulės dvaras sujungti į Priekulės savivaldybę.
II pasaulinio karo metais sudegė Priekulės mokykla, nugriauta bažnyčia, sunaikintos kapinės. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Priekulė tapo apskrities pavaldumo miestu. 1950–1990 m. buvo TSRS 50-mečio paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė sūrių, keramikos gamyklos.
2002 m. patvirtintas Priekulės herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1525–1701 m. | Klaipėdos valsčius, Prūsijos kunigaikštystė | |
1701–1752 m. | Klaipėdos valsčius, Prūsijos karalystė | |
1752–1871 m. | Priekulės valsčiaus centras, Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė | |
1871–1918 m. | Priekulės valsčiaus centras, Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija | |
1919–1923 m. | Priekulės valsčiaus centras, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas | |
1923–1939 m. | Priekulės valsčiaus centras, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva | |
1939–1944 m. | Klaipėdos apskritis, Trečiasis Reichas | |
1950–1953 m. | Priekulės rajono centras,Klaipėdos sritis | |
1953–1959 m. | Priekulės rajono centras | |
1959–1995 m. | Priekulės apylinkės centras, Klaipėdos rajonas | |
1995– | Priekulės seniūnijos centras, Klaipėdos rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė[taisyti]
XVI a. 1-ojoje pusėje miesto vietoje buvo Paminijos (ar Paminijo) kaimas (vandenvardinis vietovardis) – viso 3 sodybos. 1540 m. šito kaimo seniūnas buvo Lukas Priekulis (Lucas Precoll) ar Priekulė. Taigi, Priekulė yra asmenvardinis vietovardis. Pačios pavardės kilmė tikriausiai yra latviška (plg. Priekulės miestas Latvijoje).[5]
Kita versija miesto vardą sieja su geografine padėtimi: Priekulė įsikūrusi Pajūrio žemumoje, prie Minijos upės kilpos, kuri senovėje vadinta kule. Pagal šią versiją, Priekulės vardas gali būti kildinamas iš žemaitiško posakio „prie kūlio“, nors pastebėtina, kad Priekulė istoriniuose šaltiniuose visada buvo rašoma su trumpąja u, o ne ilgąja ū.[6]
Dvaras ir kaimas vadintas 1540 m. Lucas Precoll[7], 1541 m. Lucas Pregkoll, 1629 m. Preckol[8], 1640 m. Pröcolß[9], 1670 m. Prökol[10], 1754 m. Proeckuls, 1785 m. Pröckuls[11], Prekul, Prekuls, Prekuls bey der Brücke, Proeckulsche Wind Mühle, Proeckuls Wind Mühln, Proekuls, Proekuls Minge Krug, Proekusche Wind Mühle, Prokuls[12].
Rašytoja Ieva Simonaitytė taip rašė apie etimologiją:
Gyventojai[taisyti]
Gyventojų dauguma priklausė Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčiai, katalikai – Klaipėdos Šv. Jono bažnyčiai.
Demografinė raida tarp 1540 m. ir 2011 m. | ||||||
1540 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
196 | 570 | 1 101 | 1 823 | 1 931 | ||
1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
2 000 | 1 864 | 1 826 | 1 725 | 1 413 | ||
|
Žymūs žmonės[taisyti]
- 1961–1978 m. Priekulėje vasaras praleisdavo rašytoja Ieva Simonaitytė (1897–1978), turėjusi čia vasarnamį, kuriame 1980 (ar 1984) m. įkurtas rašytojos sodyba-memorialinis muziejus prie Minijos kranto.
Sportas[taisyti]
Priekulė garsi žirgų sportų. 1962 m. čia atidaryta žirginio sporto mokykla, išugdžiusi tarptautinės klasės sporto meistrus Z. Šarką ir E. Klimovą.
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Priekulė. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Priekulė SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Priekulė loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 161–164 psl.
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 310 psl.
- ↑ Diehlmann, Hans Heinz: Die Türkensteuer im Herzogtum Preußen 1540, Band 2, Memel - Tilsit, Verein für Familienforschung in Ost- und Westpreußen Hamburg 2006
- ↑ Henneberger Prussiae Karte von 1629 © AdM Archiv
- ↑ Sembritzki, Johannes: Geschichte des Kreises Memel, Memel 1918
- ↑ Carte des terres devant le Curis H [affe] [de] cote du Memmel, ca. 1670, 1:55 000
- ↑ Dietrich Lange: Geographisches Ortsregister Ostpreußen einschließlich des Memelgebietes, des Soldauer Gebietes und des Reg.-Bez. Westpreußen (1919-1939)
- ↑ Taufbuch Prökuls
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 310 psl.
- Priekulė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 443 psl.
- Priekulė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris. - 199 psl.
- Priekulė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 917 psl.
- Priekulė. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 666 psl.
- Priekulė GenWiki
- Priekulė (sud. Kęstutis Demereckas). – Klaipėda: Libra Memelensis, 2004. – 24 p.: iliustr. – ISBN 9955-544-22-8
- Prisiminimai ir kūryba. Priekulė (sud. Edita Barauskienė, Janina Liškienė). - 2-asis papild. ir patais. leid. - Vilnius: Biznio mašinų kompanija, 2007. - ISBN 978-9955-701-43-9
- Priekulės istorija
- I. Simonaitytės muziejus
|