Prigimtinė teologija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Prigimtinė teologijafilosofijos šaka, nagrinėjanti religinius dalykus, remdamasi prigimtinėmis žmogaus galiomis (pavyzdžiui, protu), neatsižvelgdama į apreiškimą ar kokias nors ypatingas galias (pavyzdžiui, telepatiją).[1] Ji nagrinėja Dievo buvimą ir jo atributus.[2]

Vakaruose diskusijos apie prigimtinę teologija buvo aktyviausios brandžiaisiais viduramžiais (XII – XIV a.) bei apšvietos laikotarpiu (XVII – XVIII a.).[1] XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje stebimas naujas diskusijų apie prigimtinę teologiją pagyvėjimas.[1]

Dievo buvimas

Dievo buvimą grindžiantys prigimtinės teologijos argumentai skirstomi į a priori argumentus, kurie nesiremia empirinėmis prielaidomis ir a posteriori argumentus, kurie jomis remiasi.

A priori argumentams priskiriami ontologiniai argumentai (pavyzdžiui, pasiūlyti Anzelmo Kenterberiečio ar Gotfrido Leibnico), argumentas iš būtinų tiesų, argumentas iš galimybės.[1] A posteriori argumentams priskiriami kosmologiniai argumentai, teleologiniai argumentai, argumentas iš religinio potyrio.[1]

Vertinimai

Kai kurie filosofai (racionalistai) laiko, kad leistina tikėti tik tomis religinėmis tiesomis, kurios yra prigimtinės teologijos išvados.[1] Kiti (hibridistai) laiko, kad prigimtinės teologijos argumentai gali pagrįsti kai kurias religines tiesas, bet kitomis reikia tikėti be prigimtinės teologijos argumentų.[1] Pavyzdžiui, tai yra Katalikų Bažnyčios pozicija, atstovaujama Augustino, Anzelmo Kenterberiečio ar Tomo Akviniečio.[1]

Nepritariantys prigimtinei teologijai filosofai irgi gali būti suskirstyti į kelias grupes. Vieni yra fideistai, manantys, kad religinėmis tiesomis reikia tikėti be prigimtinės teologijos argumentų.[1] Kiti yra agnostikai, manantys, kad prigimtinės teologijos argumentai nepagrindžia religinių tiesų ir dėl to atsisakantys tikėti Dievo buvimu ar nebuvimu.[1] Trečia grupė – ateistai, manantys, kad yra priežasčių atmesti visas religines tiesas.[1]

Prigimtinė teologija skirtingai vertinama ir skirtingų religijų. Pavyzdžiui, katalikai ar šiitai ją vertina palankiau už protestantus ar sunitus.[1]

Išnašos

  1. 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 Chignell, Andrew and Pereboom, Derk, "Natural Theology and Natural Religion", The Stanford Encyclopedia of Philosophy (Fall 2015 Edition), Edward N. Zalta (ed.), [1])
  2. James Brent „Natural Theology“, iš „The Internet Encyclopedia of Philosophy“, ISSN 2161-0002, [2]

Šablonas:Filo-stub


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3697-0=3697 wiki spaudos ženklai).