Protas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Protas - sugebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšius. Jis apima įvairius žmogaus intelekto, sąmonės bei pasąmonės pažinimo vyksmo aspektus, kylančius smegenyse (mintis, suvokimas, emocijos, jausmai, valia, atmintis, pažinimas, vaizduotė), tai aukščiausias pažintinės veiklos laipsnis; mąstomoji, protaujamoji galia; sąmoningo, išmintingo veikimo pagrindas. Protas atsiskleidžia subjektyviai - sąmonės tekmės pavidalu. Sąvoka dažnai minima norint apibūdinti mąstymo procesą.

Proto aspektai

Sąmonė

Sąmonė (lot. conscientia „žinojimas kartu“) psichikos dalis, apimanti įvairias mentalines būsenas, mintis, emocijas, suvokimą ir prisiminimus. Sąmonė yra intencionali, tai yra nukreipta į išorinį bei iš dalies ir į subjekto į vidinį pasaulį (savimonė).

Pasąmonė

Pasąmonė yra visuma psichinių procesų, kurie subjektyviai nekontroliuojami. Psichologijoje pasąmonė yra sąmonės priešingybė, ne visada tiesiogiai suvokiama, tačiau veikianti sąmoningą elgesį. Pasąmonės charakteristikomis galima paaiškinti, kodėl žmogus savo veikloje vadovaujasi motyvais, kurie jam pačiam nėra „pasiekiami“ sąmoningai bei nusakyti kitus asmenybės veiklos ypatumus.

Intelektas

Intelektas – ypatinga subjekto ir objektų sąveikos forma, specifinė veikla, kilusi iš išorinių veiksmų, pasireiškiančių kaip visuma interiorizuotų operacijų, kurios koordinuojasi tarpusavyje ir sudaro grįžtamąsias, pastovias ir paslankias psichikos struktūras. Tai ir gebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių sąsają Kitaip – atpažinti sąryšius ir rasti optimalų problemos sprendimą. intelektas. Pasireiškia kaip individo gebėjimas spręsti klausimus remiantis abstrakcijomis ir bendrosiomis žiniomis, įgytomis neformaliai bendraujant su aplinka. Intelekto pagalba greitai ir veiksmingai sprendžiami uždaviniai, orientuojamasi neįprastose situacijose. Akcentuojama sąlygiškai tarpusavyje nepriklausomos kompetencijos kaip verbalinis suvokimas, erdvinis mąstymas, atmintis ir matematiniai, loginiai gebėjimai. Intelekto lygis (intelekto koeficientas) nustatomas intelekto testais (IQ testas).

Proto sugebėjimai

Suvokimas

Psichologijoje suvokimas yra psichinis procesas – daikto, situacijos ar įvykio visumos atspindėjimas sąmonėje dėl fizinių dirgiklių tiesioginio jutimo organų dirginimo. Tuo būdu žmogus suvokia aplinką, gali joje orientuotis. Suvokimo rezultatas – vaizdas (suvokinys) tikrinamas ir koreguojamas praktinėje veikloje, bendraujant.

Pažinimas

Pažinimas – vyksmas, kuriantis mūsų sąmonę, tame vyksme dalyvauja atmintis, potyriai, pojūčiai ir pasaulio sandaros supratimas. Pažinimas yra elgesio valdymo posistemės vykdomas informacijos apdorojimas. Pažinimo procesas labiau išsivysčiusiuose organizmuose valdo smegenys. Kognicija svarbi elgesiui, jo planavimui, veiklai.

Mąstymas

Mąstymas (mintis) – apibendrintas ir netiesioginis tikrovės atspindėjimo sąmonėje procesas, leidžiantis pažinti ne tik tikrovės daiktus, įvykius ir kitus reiškinius, bet ir jų santykius bei priežastinius ryšius. Mąstymo, kaip psichikos pažinimo proceso, esminis ypatumas yra tas, kad jis neatsiejamas nuo kalbos. Mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus, bet ir pats nuo jų priklauso. Jutimo procesai visada išlieka kaip mąstymo bazė, pagrindas šaltinis. Vaizdų vaidmuo ypač didelis todėl, kad jie patys nuolat kinta mąstant. Mąstymas tai ir mentalinis procesas, kuris leidžia būtybėms modeliuoti suvokiamą pasaulį, efektyviai pasiekti savo tikslus, troškimus. Mąstymas apima manipuliavimą informacija, sąvokų formavimą, problemos sprendimą, priežasties nustatymą ir sprendimo priėmimą. Mąstymas yra aukštesnė pažinimo funkcija, o mąstymo analizė yra pažinimo psichologijos dalis.

Jausmai

Jausmai – žmogaus santykių su tikrovės daiktais ir reiškiniais išgyvenimas, kai tuo tarpu emocijos – tiesioginis aplinkos reiškinių ir situacijų išgyvenimas. Palyginti su emocijomis, jausmai yra gana pastovūs. Emocijos atspindi žmogaus santykį su kai kuriais objektais tam tikru metu ir tam tikromis aplinkybėmis, taigi jie yra situaciniai išgyvenimai. Tuo tarpu jausmais žmogus iš aplinkos išskiria tuos reiškinius ir dalykus, kurie jam ypač svarbūs. Jausmų objektai yra pirmiausia tie reiškiniai ir tos sąlygos, nuo kurių priklauso asmenybei reikšmingų įvykių raida. Atsiradę kaip emocinio patyrimo apibendrinimo rezultatas, susiformavę jausmai tampa žmogaus emocijų pamatu. Nuo jų priklauso, kaip vystosi mūsų emocijos bei kinta jų turinys. Asmenybei vystantis, susidaro jausmų hierarchiška sistema – joje vieni jausmai vyrauja, kiti potencialūs, nerealizuoti. Vyraujančių jausmų turinys lemia asmenybės kryptingumą. Žmonių jausmai skiriasi savo gilumu, pastovumu bei veiksmingumu. Jausmai atlieka dvi pagrindines funkcijas: signalinę ir reguliuojančią.

Emocija

Emocija – stipri, greičiausiai ne sąmoningai, bet automatiškai, nervų sistemos sukeliama dvasinė būsena, savo ruožtu įtakojanti teigiamas arba neigiamas fiziologines reakcijas. Emocijos ir jausmai laikomi skirtingais dalykais. Emocijas tyrinėja psichologija, neuromokslai, neseniai ir dirbtinio intelekto sferoje.

Daugelis psichologų sutaria, kad emocijos atsiradimui reikalingi šie elementai, kurie gali būti įvairaus stiprumo:

  • Fiziologinės reakcijos sužadinimas;
  • Elgesio išraiška, pvz., veido išraiškos;
  • Sąmoningas emocijos suvokimas.

Atmintis

Atmintis - gautos informacijos įsiminimas, laikymas ir atsiminimas būdingas gyvūnams bei žmonėms. Žmogaus smegenys saugo apie 1017 bitų (100 PB) informacijos, nes apytiksliai tiek yra sinapsių smegenyse, ir kiekviena sinapsė turi apie 100-500 laidumo lygių. Žmogaus atmintis saugoma smegenų neuroniniuose tinkluose, o tiksliau sinapsėse. Net ir nustojus tekėt elektrinės prigimties nerviniams signalams žmogaus smegenyse, žmogus nepraranda visos atminties, nes neuronai turi šalia Ca jonus, kurie po pertraukos gali toliau teikti elektros srovės impulsus ir tie impulsai priklausys nuo to, kiek Ca jonų buvo šalia neuronų. Jei neuronas mažai aktyvus, jis turi mažiau Ca jonų šalia savęs. Neuronai, kurie gauna daug impulsų iš kitų neuronų pradeda tuos impulsus siusti didesniu dažniu kitiems neuronams ir tokiu būdu susidaro ryšiai, kai vieni neuronai yra aktyvesni, o kiti mažiau aktyvus. Atėjus signalui iš kokių nors kitų "užmirštų" neuronų, signalų ryšiai kažkiek pasikeičia ir įsisavinama kitokia informacija, nei buvo iki naujų impulsų gavimo.

Vaizduotė

Vaizduotėgebėjimas iš gausybės atsiminimų sužadinti sąmonėje tam tikras sudedamąsias dalis ir sukurti iš jų naujus psichologinius darinius: vaizdinius, garsus, jausmus. Vaizduotė yra naujų vaizdinių sudarymas, pertvarkant atmintyje turimą vaizdinę patirtį. Vaizduotė pagrįsta turimo jutiminio patyrimo panaudojimu. Jos medžiaga – atminties vaizdiniai ir esami suvokimai. Vaizduotės šaltinis – objektyvi tikrovė, žmogaus sąmonėje įgijusi naujų formų. Vaizduotė yra tikrovę pertvarkančio atspindėjimo procesas.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+9160-96=9064 wiki spaudos ženklai).