Pryšmančiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Apie kaimą Raseinių rajone žr. Pryšmančiai (Raseiniai).
Pryšmančiai

Pryšmančiai
Koordinatės:55°53′20″N 21°10′19″E / 55.889°N 21.172°E / 55.889; 21.172 (Pryšmančiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija: Vydmantų seniūnija
Gyventojų: 313 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Pryšmañčiai
Kilmininkas: Pryšmañčių
Naudininkas: Pryšmañčiams
Galininkas: Pryšmančiùs
Įnagininkas: Pryšmañčiais
Vietininkas: Pryšmañčiuose


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: PryšmančiaiVikiteka

Pryšmančiai – kaimas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 2 km į vakarus nuo Kretingos, tarp senojo ir naujojo plentų ŠiauliaiPalanga, prie Tenžės upelio. Seniūnaitijos centras.

Dvaro liekanos, kapinynas. Veikia 6 vėjo jėgainės.

Istorija[taisyti]

Pryšmančių kapinynas
Pryšmančių dvaro griuvėsiai

Apylinkėse gyventa jau žalvario amžiuje, tai viena seniausių gyvenviečių Kretingos rajone ir pajūryje, senesnė už pačią Kretingą. Patenžės durpyne tarpukariu rasti žalvarinis įmovinis ietigalis ir įvijinis smeigtukas.[3] Į pietus nuo kaimo rasti kuršių II a.V a. Pryšmančių kapinynas, vadinamas Švedkapiais ir VII a.XIII a. Pryšmančių II kapinynas, vadinamas Varnų pušynėliu, kuriuos tyrinėjo Vladas Nagevičius, Juozas Mickevičius, Ona Navickaitė, Regina Volkaitė-Kulikauskienė, Valdemaras Šimėnas. Ištirtuose kapuose rasta per 15 000 įkapių, kurias saugo Sankt Peterburgo Ermitaže (Rusija), Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune, Kretingos muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus.[4][5] 0,65 km į pietryčius nuo senojo kelio Kretinga-Vydmantai ir 0,19 km į pietvakarius nuo Tenžės upelio yra archeologijos paminklas – akmuo Laumės kūlis.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Pryšmančių kaimas paminėtas 1566 m., kai karaliaus paskirtas matininkas Jokūbas Laškovskis jo žemėse pravedė valakų reformą ir sudarė pirmąjį inventorių. Pryšmančiai priklausė Kretingos valsčiui ir vaitystei. Kaimo žemės plytėjo abipus Tenžės upelio. Rytuose ir šiaurėje jos ribojosi su Kretingos valsčiaus Kretingos ir Kvecių kaimų, vakaruose – su Palangos seniūnijos Virkštininkų (dab. Vydmantai) kaimo, o pietuose – su Prūsijos kunigaikštystės žemėmis. Pryšmančiuose gyveno 40 žemdirbių šeimų, kurios iš Kretingos dvaro savininkų nuomojo 40 valakų (880 hektarų) ariamos žemės bei 6 valakus (132 hektarus) ganyklų ir šienaujamų pievų.

Per XVII a.XVIII a. karus dėl Livonijos ordino žemių, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė neteko dalies pasienio teritorijų – vokiečiai užgrobė pietinę dalį Pryšmančių, Virkštininkų ir Kretingos kaimų žemių, kurių nebegrąžino. 1709-1711 m. kaimą nusiaubė maro epidemija, mirę kaimiečiai buvo laidojami dvejose kapinaitėse. Pirmosios kapinės tebeveikė kalvoje prie Gadeikupio, kaimo žemių pietrytiniame pakraštyje, atokiau nuo gyvenvietės. Daugėjant mirštančiųjų, gyventojai įsirengė kitas kapinaites arčiau gyvenvietės, kurios veikė kalvoje prie dab. Vaičekauskų sodybos. Vėliau abi šios laidojimo vietos buvo pavadintos Marų kapeliais, o mirusiesiems atminti kapinėse buvo pastatyti aukšti ąžuoliniai kryžiai ir stogastulpiai.

1771 m. Pryšmančiuose gyveno 38 žemdirbių šeimos, o prie kelio į Palangą stovėjo mediniai užvažiuojamieji namai-smuklė, kurioje galėjo keleiviai galėjo pavalgyti ir gauti kambarį nakvynei. XIX a. pirmoje pusėje Kretingos dvaro savininkai grafai Zubovai kaimo žemėse įkūrė Pryšmančių dvarą, kurį sudarė du ūkiniai padaliniai – Pryšmančių ir Platonavo palivarkai. Pryšmančių dvaro administracinis centras įsikūrė Pryšmančių palivarke, kurio pastatai iškilo abipus senojo Kretingos-Palangos ir Pryšmančių-Liepynės kelio. Kuriant dvarą, valstiečių sodybos buvo nugriautos, o teisę į nuomotą žemę praradę valstiečiai paversti kumečiais ir apgyvendinti prie dvaro administracinių ir gamybinių pastatų įrengtuose kumetynuose. Pryšmančiai neteko dalies savo žemių, buvusių kairiajame Tenžės upelio krante. Jas Kretingos dvaro valdytojai prijungė prie Kretingos kaimo žemėse įkurto palivarko, kurį kunigaikščio Platono Zubovo garbei pavadino Platonavu. 1841 m. Pryšmančių dvaro administratorius pulkininkas Zegerkrancas apsodino spygliuočių medžių mišku nedirbamas ir nederlingas Pryšmančių palivarko žemes, esančias paribyje su Virkštininkų kaimu. Taip atsirado šiandien tebeošiantis Pryšmančių miškelis.

Nuo XVII a. pradžios Pryšmančiai priklausė Kretingos parapijai. Jų gyventojų dvasiniu gyvenimu rūpinosi bernardinai (pranciškonai observantai) kunigai. 1827 m. Kretingos parapijos Pryšmančių kaime buvo 26 katalikų kiemai ir 221 gyventojas. 1846 m. Pryšmančių dvare buvo 18 sodybų.

Pryšmančiuose, specialiai XIX a. pradžioje pastatytame akmenų mūro name prie Palangos kelio, netoli miško buvo įkurdinta pasienio užkarda. Joje gyveno nedidelė pasienio sargybinių įgula, kurie budėjo pasienyje, gaudydavo ir bausdavo kontrabandininkus ir kitus sienos pažeidėjus. Ypač spaudos draudimo metais rusų žandarai persekiojo knygnešius, kuriuos bausdavo didelėmis piniginėmis baudomis, sodindavo į kalėjimą ar net ištremdavo į Sibirą.

Pryšmančių dvarelis XX a. pradžioje priklausė Tiškevičiams. 1913 m. gegužės 16 d. Pryšmančių dvaro kumečiai ir samdomi darbininkai bandė streikuoti. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje grafui Aleksandrui Tiškevičiui su šeima pasitraukus į Rusiją, vokiečių okupacinė valdžia Pryšmančių dvarą nusavino, dvaro žemėse buvo kertami miškai, o mediena gabenama į Vokietiją. Apie 1916 m. iškirsti pušynai, augę ant abejų Marų kapelių.

Pryšmančių dvaro žemėse 1920 m. gyveno 18 katalikų šeimų, o 1923 m. buvo 7 kiemai ir 161 gyventojas. Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1926 m. dvaras buvo išparceliuotas. Jo žemes valstybė nusavino ir išdalino kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės dalyvavusiems kariams savanoriams ir dvaro kumečiams, kurie atkūrė Pryšmančių kaimą. Dvaro centrą su 80 hektarų žemės valstybė grafui Aleksandrui Tiškevičiui išnuomavo, o vėliau atidavė kaip kompensaciją už kitas nusavintas žemes. Pryšmančių kapinynas ir senosios kaimo kapinės pateko į buvusio grafų Tiškevičių vežiko Jono Žilio žemės sklypą. Kalvos rytinėje papėdėje ūkininkas pasistatė sodybos trobesius. Pradėjęs kalvą arti, kasti joje duobes bulviarūsiams, Jonas Žilys rasdavo didelių akmenų, žmonių kaulų, įvairių senienų. Taip vėl buvo atrastas jau pamirštas pagonių kapinynas ir ankstyvosios kaimo kapinės. Netoli Ronžės esanti kalva su Marų kapeliais atiteko ūkininkui Juozui Vaičekauskui. Ir čia pradėjus kasti bulviarūsius, buvo rasta žmonių kapų.

Tarpukariu Pryšmančių kaimas ribojosi su Klaipėdos kraštu, kurį 1918-1923 m. valdė Prancūzija, o 1923-1939 m. – Lietuva. 1939 m. Vokietijai aneksavus kraštą, buvo įkurta Pasienio policijos Kretingos rajono Pryšmančių sargyba, kurią sudarė 12 policininkų, saugojusių sieną nuo Kretingos iki Palangos.

1940 m. Lietuvą okupavus Raudonajai armijai, sienos apsauga ėmė rūpintis NKVD pasienio kariuomenė. Enkavedistai evakavo iš pasienio visus gyventojus, nugriovė pasienyje stovėjusias sodybas, įrengė apsaugines kontrolines juostas ir įtvirtintas kliūtis. 1940 m. vasarą į Pryšmančių dvarą gyventi persikėlė grafas Aleksandras Tiškevičius su sūnumi, Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu, atsargos karininku Kazimieru Tiškevičiumi ir dukra Imakulata. Tačiau evakuodami gyventojus iš pasienio vietovių, enkavedistai netrukus juos iš dvaro iškeldino į Židikus Mažeikių apskrityje.

Po karo Pryšmančių dvaras tapo Kretingos tarybinio ūkio skyriumi, o kaimo gyventojai paversti žemės ūkio darbininkais. Per masinius trėmimus iš Pryšmančių į Irkutską, į Krasnojarsko kraštą buvo išvežtos kelios šeimos. Pryšmančiai tapo Vydmantų agroprekybinio tarybinio ūkio gyvenviete, kurioje 1959 m. gyveno 238, o 1989 m. – 263 žmonės. Būdama netoli Kretingos ir Palangos, gyvenvietė išvengė liūdno daugelio Lietuvos kaimų likimo, neištuštėjo, o toliau auga.[6] 2008 m. nutiestas vandentiekio ir nuotėkų tinklas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Kretingos valsčius, Kretingos vaitystė
19501995 m. Rūdaičių apylinkė
19952017 m. Kretingos seniūnija
2017 Vydmantų seniūnija


Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2011 m.
1827 m. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[7] 1979 m.sur.
221 130 161 238 257
1986 m.[8] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
263 262 326 313 -

Žymūs žmonės[taisyti]

Pryšmančiuose gimė:


Pryšmančiai TSRS topografiniame žemėlapyje[9][10].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Šaltiniai[taisyti]

  1. Pryšmančiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Vietovardžių žodynas (Lietuvių kalbos institutas, 2007 m.)
  3. Tautos kilmė - iš elektroninių knygų serijos „Lietuva“
  4. Navickaitė O. Pryšmančių, Kretingos raj. II-IV amžių plokštinio kapinyno tyrinejimai. // Lietuvos mokslų akademijos darbai. A2(7) Vilnius, p. 43-55.
  5. Navickaitė-Kuncienė O. Pryšmančių kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I–VII a. kapinynai. Vilnius, 1968 m. p. 137–143.
  6. Pryšmančiai.
  7. Pryšmančiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 921 psl.
  8. Pryšmančiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 450 psl.
  9. Pryšmančiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  10. Pryšmančiai loadmap.net

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+11244-371=10873 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius (+79-62=17 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius (+10-0=10 wiki spaudos ženklai).