Punžionių koplyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Christian cross.svg
Punžionių koplyčia
Punžionys, koplyčia.JPG
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Vilniaus vyskupija
Dekanatas Švenčionių katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1935 m.
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Švenčionių rajono savivaldybė
Seniūnija: Magūnų seniūnija
Gyvenvietė: Punžionys

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Punžionių koplyčia – dvarininkų Konaževskių šeimos koplyčia su laidojimo rūsiu, stovinti Švenčionių rajone, Magūnų seniūnijoje, Punžionių kaime. Tarpukaryje pastatyta mūrinė koplyčia stūkso už 300 m į vakarus nuo kelio  4416  MagūnaiBalingradas, į rytus nuo Punžemio ežero pakrantės. Iš kelio pasukama apie 200 m nuo Punžionių dvaro medžių alėjos.

Koplyčioje palaidotas generolas D. Konaževskis
Betoninė tako plytelė su data
Punžionys, koplyčia 2.JPG

Koplyčios rūsyje palaidotas generolas Danielius Konaževskis (1871–1935) ir jo šeimos nariai. Anksčiau apleistas statinys 2015 m. buvo renovuotas. Šalia pastatytas informacinis stendas apie vykdytus koplyčios tvarkymo darbus.

Koplyčia yra regioninės reikšmės architektūrinis ir sakralinis paminklas, 2007 m. įregistruotas LR Kultūros vertybių registre (unik. kodas 31247 ).[1]

Istorija

Generolas Danielius Konaževskis gimė 1871 m. Peterburge (Rusija). Ten baigė karinius mokslus, dalyvavo Rusijos-Japonijos kare, vėliau – Pirmajame pasauliniame kare, kovose dėl Lenkijos nepriklausomybės, padarė karinę karjerą Varšuvoje. 1922 m. išėjo į atsargą, apsigyvendamas žmonai priklausančiame Punžionių dvare. Jo šeimininkavimo metu Punžonių dvaras buvo perstatomas bei renovuojamas. Čia generolas pastatė naujus dvaro rūmus, ūkinius pastatus, sutvarkė parką, užveisė didelį sodą. Pradėjo statyti ir nebaigė dėl staigios mirties 1935 m. šeimos koplyčios–mauzoliejus. Iš pradžių laikinai jis buvo palaidotas parapijos kapinėse, o užbaigus koplyčią, generolas D. Konaževskis su visomis regalijomis amžino poilsio atgulė Konaževskių šeimos koplyčioje. Greitai šalia tėvo buvo palaidota Marija Konaževska, kuri dėl nelaimingos meilės Balingrado kunigui Jozefui Krolai nusišovė tėvo pistoletu. Koplyčioje vėliau buvo palaidoti dar keletas giminaičių.

Punžionių dvaro rūmai sudegė apie 1961 m. Ant likusių rūsių vėliau buvo pastatytas gyvenamasis namas. Atokiai stovėjusi koplyčia išstovėjo iki mūsų dienų. Ne kartą buvo išplėštos laidojimo kriptos. Ilgą laiką koplyčia buvo apleista, tik 1992 m. pakeista dalis stogo medinių konstrukcijų bei įrengta šiferinė danga, bet to buvo maža. Esant nepatenkinamai šio kultūros paveldo objekto būklei, Konaževskių koplyčios tvarkymo darbai buvo įtraukti į Švenčionių rajono savivaldybės 20132015 m. strateginį veiklos planą. Projekto vykdymo darbai kainavo 240 tūkst. litų. Atlikus projekte numatytus darbus, Konaževskių šeimos koplyčia-mauzoliejus sušvito naujomis spalvomis, buvo sutvarkytos laidojimo kriptos.

2015 m. lapkričio 11 d. įvyko renovuotos koplyčios šventinimo iškilmės. Šv. Mišias aukojo Balingrado klebonas Rišardas Peciun. Koplyčios pašventinime, be kitų svečių, dalyvavo iš Lenkijos atvykusios Konaževskių anūkė Božena Kijevska ir proanūkė Elvyra, kurioms buvo įteikti raktai nuo koplyčios, kad bet kada galėtų atvykti čia ir aplankyti giminių kapą.

Architektūra

Koplyčios architektūra – eklektinė su vyraujančia neoklasicistine stilistika. Statinys stačiakampio plano, kompaktinio tūrio, vienanavis, su laidojimo rūsiu. Koplyčia uždengta laužtu keturšlaičiu stogu su čiukurais – mažais laiptuotais frontonais prie stogo šelmens galų. Stogo danga – čerpės. Galiniame fasade, prie kraigo, pakabintas varpelis, priekyje – kryžius. Pastogėje įrengtas profiliuotas karnizas. Navos perdenginiai – plytų mūro kryžminiai skliautai. Mūrinių tinkuotų sienų angos ir nišos stačiakampės, durų bei langų angos stačiakampės su pusapskritėmis sąramomis. Priekinio fasado giluminiame portike pastatytos dvi dorėninio orderio kolonos. Laidojimo rūsio sienose įrengtos stačiakampės su pusapskritėmis sąramomis nišos palaikams.

Išorėje įrengti penkių pakopų mūriniai portiko laiptai su betoniniu antpakopiu. Tarp laiptų ir koplyčios įrengtas keturkampių betoninių plytelių dangos takas. Jame išsaugota betoninė atmintinė plokštė su koplyčios pastatymo data bei vietovės pavadinimo reljefiniu įrašu lenkų kalba (išlikęs fragmentas).

Šaltiniai

  1. "Koplyčia." Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-08-31.


Commons-logo.svg.png Vikiteka: Punžionių koplyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+5673-9=5664 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-88=-88 wiki spaudos ženklai).