Puodkalių kapinynas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Puodkalių kapinynas
Lokalizacija
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija: Skuodo seniūnija
Gyvenvietė: Puodkaliai
Kapinių ypatumai
Plotas, ha 2.84
Naudojimas IX - XIII a.
Žvalgymo metai 1987 m.
Objekto kodas 16223

Žiūrėti didesniame žemėlapyje


Puodkalių kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 16223; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2054A) – kapinynas šiaurės vakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Puodkaliuose (Skuodo seniūnija), 0,5 km į vakarus nuo Puodkalių piliakalnio, Erlos (Kernų tvenkinio) dešiniajame krante.

Kapinynas

Įrengtas į upės vingio slėnį įsiterpiančiame kyšulyje. Pietinė teritorijos dalis dirbama, šiaurinė – dirvonuoja, apaugusi želdiniais. Rytinė dalis apardyta rengiant tvenkinį, atsidūrusi po vandeniu.

1993 m. įrašytas į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų archeologinių vietų sąrašą.[1]

Datuojamas IX - XIII a., priskiriamas kuršiams.

Tyrimai

1975 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1987 m. – Bronius Dakanis, Algimantas Merkevičius ir Gintautas Zabiela (Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba).

Iš kapinyno į Daukšių aštuonmetę mokyklą buvo patekę 10 geležinių dirbinių (ietigalis trikampe plunksna, pentinis plačiaašmenis kirvis, skiltuvas atriestais galais, peiliukas, pjautuvo smaigalys, skustuvo rankenėlė, kovos peilio makščių grandinėlė) ir 11 jų fragmentų, 10 žalvarinių dirbinių (pasaginė segė tordiruotu lankeliu ir aštuonkampėmis galvutėmis, pasaginė segė cilindriniais galais, geriamojo rago apkalas, 3 įvijiniai žiedai išplatinta priekine dalimi, 2 juostinės apyrankės) ir 66 jų fragmentai, 49 lipdytos lygios ir nežymiai brūkšniuotos ir 1 žiestos keramikos šukė.[2] Dalis lipdytos keramikos šukių puošta horizontaliomis tiesiomis ir banguotomis linijomis. 1987 m. radiniai perduoti Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologinei ekspedicijai.

Radinius saugo Kultūros paveldo centras ir Kretingos muziejus.

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 107% (+3470-242=3228 wiki spaudos ženklai).