Puslapis:Henrikas Kebeikis. Baltijos kelio sostinių tiltai.pdf/82

    Puslapis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Šis puslapis buvo peržiūrėtas

    savo valdymo laikais. Dar keliamos šios miestavardžio kilmės versijos: tali linna "žiemos pilis" arba talu linnaa ūkio pilis.

    1918 m. pavadinimas Tallinna pakeitė iki tol danų, vokiečių ir kt. vartotą estiškos kilmės pavadinimą Revelis (est.: Ravala, voko Reval:; rus.:Peaenb; šved.: Raffle). 1920 m. pavadinimas pakoreguotas į Tallinn. Senoviniuose dokumentuose miestas dar vadinamas Lindanise, Kesoniemi, rusiškai vadintas Колывань, Леденец.

    Geografija

    Talinas išsidėstęs šiaurės vakarų Estijoje, pietinėje Suomijos įlankos pakrantėje. Miesto apylinkėse yra Ulemistės ežeras (plotas 9,6 km ), tiekiantis didžiąją dalį gėlo vandens. Harku - antras pagal dydį Talino miesto ribose esantis ežeras (plotas 1,6 km 2 ). Per Talino pakraštį teka tik viena upė - Pirita, kurios vaizdingas slėnis saugomas. Miestą supa kalkakmenio uolos. Aukščiausia miesto vieta - 64 m (Nymės rajone, miesto pietvakariuose). Kranto linijos ilgis.- 46 km. Išsikiša 3 dideli pusiasaliai: Kopli, Paljassaare ir Kakumae.

    Gyventojai

    2005 m. kovą Taline gyveno 401 694 gyventojai. Pagal Eurostat duomenis, Taline gyvena daugiausiai (27,8 %) ne Europos Sąjungos piliečių, lyginant su kitomis ES sostinėmis. Sovietmečiu, siekiant išskirstyti tautas ir mažinti nacionalizmą, į Taliną atvyko nemažai slavų tautų atstovų. 54,8 % Talino gyventojų yra estai, 36,6 % - rusai, 3,6 % - ukrainiečiai, 1,9 % - baltarusiai, 3,1 % - kitų tautų atstovai. Mieste galima susišnekėti ne tik estiškai, bet ir suomiškai, rusiškai, angliškai.

    Ekonomika

    Talinas - Estijos ekonominis centras ir svarbiausias uostas. Vystoma tekstilės, maisto (ypač žuvies), mašinų ir kita pramonė. Sparčiai vystomos naujosios technologijos.

    Transportas

    Mieste galima keliauti autobusais, troleibusais ir tramvajais. Kitas miesto dalis galima pasiekti ir elektriniais traukiniais. Automobilių eismas senamiestyje ribojamas. Į rytus nuo miesto centro yra tarptautinis Talino oro uostas iš kurio vyksta skrydžiai į Helsinkį, Amsterdamą, Berlyną, Briuselį, Kopenhagą, Londoną, Kijevą, Milaną, Maskvą, Stokholmą, Varšuvą. Be to, iš uosto į Helsinkį kursuoja sraigtasparniai. Iš Talino Via Baltica keliu galima pasiekti Rygą, Kauną, Varšuvą. Rytų link kelias (rekonstruojamas į autostradą) veda pro Narvą į Sankt Peterburgą. Taip pat keliai į kitus Estijos miestus: Tartu, Viljandį. Tarptautinės autobusų linijos Taliną jungia su Pabaltijo šalių miestais (Ryga, Kaunu, Vilniumi), Rusijos miestais (S. Peterburgu, Maskva), Vakarų Europos miestais (Hamburgu, Berlynu, Amsterdamu ir kt.). Iš Talino uosto keltai plaukia į Helsinkį, Stokholmą, Alandų salas, Sankt Peterburgą, Rostoką.

    Turizmas

    1997 m. Talino senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jau sovietmečiu Talinas buvo svarbus turizmo centras. Estijai iškovojus nepriklausomybę, o ypač po to, kai įstojo į ES, turistų srautas dar labiau padidėjo. Svarbiausi miesto lankytini objektai:

    Toompea - aukštutinis miestas, vyskupystės centras. Čia yra Toompea bokštas, Estijos parlamentas, liuteronų katedra ir įspūdinga Aleksandro Neviškio cerkvė (pastatyta Carinės Rusijos valdymo laikais). Per šią kalnuotą miesto dalį veda siauros grįstos gatvelės, atsiveria įspūdingos senamiesčio panoramos.

    Žemutinis miestas - čia gausu ilgą miesto istoriją menančių vietų. Svarbiausia žemutinio miesto dalis Rotušė ir Rotušės aikštė. Taip pat itin žymus objektas - Šv. Olafo katedra (Oleviste kirik), gotikos stiliaus pastatas, kuris 1549-1625 m. buvo aukščiausias pasaulyje pastatas (124 m).

    Kadriorg - 2 km į pietus nuo miesto centro esantys buvę Petro I rūmai. Dabar čia įsikūręs Estijos meno muziejus.

    Pirita - 2 km į šiaurės rytus nuo Kadriorg esanti miesto dalis. Per ją teka Pirito upė. Yra botanikos sodas ir Talino televizijos bokštas. 1980 m. Maskvos Olimpinių žaidynių metu čia vyko olimpinės regatos varžybos.

    Šaltinis: Talinas

    Parengė: Publikuoti ELIP gautas Henriko Kebeikio sutikimas.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4845-0=4845 wiki spaudos ženklai).