atgabendavo Salantų krautuvininkams miestietiškų prekių. Likusi viena motina bijodavusi naktimis, ypač Smeltėje, kur sodyba stovėjo atokiai nuo kitų pirkių, prie kelio. Naktimis kažkas baidydavęs ją, brazdindavęsis po langais. Galop ji susiprato užpirkti atminimą „už dūšias, išėjusias iš tų namų“. Tą pačią naktį viena moteriškė Grūšlaukėje sapnavo Kontrimą, einantį su silke rankoje ir labai patenkintą – sakęs, gavau iš žmonos. Po to baidymai baigėsi.
Adolfas, kaip ir kiti vaikai, nuo mažų dienų buvo pratinamas dirbti naudingą darbą – pagal amžių, pagal išgales: gyvulius ganyti, botagus, šniūrus vyti, virbus kapoti, šieną grėbti. Vieną darbą baigus, reikėdavo pačiam susirasti kitą arba eiti klausti tėvų.[1] O tų darbų vis nepritrūkdavo, tad pramogoms likdavo nebent tik šventadienių popietės. Tuo malonesnės būdavo tos valandėlės.
Vietoj žaislų vaikai panaudodavo senus geležgalius, ripkas, atpjautas nuo rąsto galo, savo pačių išsuktus švilpukus, birbynes, išdrožtus vilkelius. Būdavo didelė šventė, jei tėvai, grįždami iš turgaus ar iš atlaidų, atveždavo kokį molinį žaisliuką.[2][3]
Deja, arti kaimo nebuvo nei upės, nei ežero. Norint maudytis, reikėjo eiti ligi Salanto ar Minijos. Net jaunimas ten susiruošdavo tik retom progom, o vaikai braidydavo Joniškių balose. Toliau paėjus, durpynai vietomis buvo padengti linguojančia veja, ten drąsesnieji vaikai eidavo pasilinguoti.
Tėvas buvo griežtas, taupus, netgi šykštokas. Valgė šeima nekaip. Vaikai turėjo anksti keltis ir anksti gultis. Tik nuo septynerių metų vaikams leisdavo valgyti kartu su suaugusiaisiais, bet ir tuomet jie neturėjo teisės pirmi sėsti prie stalo ar kištis į vyresniųjų šnekas. Adolfas prisiminė du kartus buvęs luptas tėvo: kartą mažas būdamas ir kitą kartą – jau paauglys. Griežčiausiai bausdavo už turto nesaugojimą, vyresniųjų neklausymą. Namuose kabojusi „gyslinė“, bet ją tėvas naudojo tik vyresniesiems broliams „auklėti“. O už atliktą viršnorminį darbą tėvas retkarčiais duodavęs pinigų.[4]
Pažaisti su tėvais vaikams retai nusišypsodavusi laimė. Kartais motina pasekdavusi pasakų. Tėvas, kurį vaikai vadindavo tituliu, poilsio valandėlę papasakodavo kokį padavimą ar padainuodavo. Pasisodins, būdavo, Adolfą ant kelių ir dainuoja:
Šaltiniai
| Parengė: Romualdas Karazija. |