mokyklas, buvo mokoma rusų kalba. Tik trys pamokos per savaitę buvo skirtos gimtajai kalbai.
Mokykloje dirbo du mokytojai – lietuvis Jurgis Gūžys ir rusas ar tai totorius Jeršovas. Be to, tikybos pamokas vedė kunigas Čepulis. Vienas mokytojas mokė pirmuosius du skyrius, kitas – trečiąjį ir ketvirtąjį, dirbdami tuo pačiu metu vienoje patalpoje. Jeršovas nemokėjęs lietuviškai, todėl Gūžys mokęs ir jo skyrius lietuvių kalbos. Ne pamokų metu Gūžys su mokiniais kalbėdavęs lietuviškai.[1]
Pamokoms skambindavęs pats mokytojas. Per dieną būdavę po penkias pamokas. Tuo metu praktikuotas kalimas mintinai. Iškaltus visų Rusijos gubernijų pavadinimus A. Jucys prisiminė net po pusšimčio metų.[2]
Neklaužadas ir tinginius mokytojas mušdavo liniuote per delną, klupdydavo į kampą, palikdavo po pamokų. Ypač griežtas buvęs mokytojas Gūžys. Mažiausiai mokiniai bijoję išvijimo iš klasės – tada jie galėdavo paslampinėti po miestelį, pažiopsoti į krautuves, kurių Salantuose buvo gana daug. Tai pastebėję, mokytojai šią bausmę pakeitė stovėjimu už lentos. Kartais labiau nusikaltusieji mokiniai atnešdavo mokytojui dovanų – kiaušinių ar sviesto – ir būdavo atleidžiami nuo bausmės.[3]
Klasėje buvo įvairaus amžiaus mokinių, net 15–18 metų paauglių. Šie skriaudė mažuosius, rėždavo jiems „grūšius“ į pakaušius. Nuo jų, ypač iš pradžių, kentėjo ir Adolfas – atėjęs iš valsčiaus užkampio jis nežinojo visų gudrybių ir šunybių. Tačiau nuoskaudas atsverdavo pažinimo džiaugsmas pirmą kartą pamačius Žemės atvaizdą – gaublį – ar Mėnulio sukimąsi aplink Žemę, demonstruojamą ranka sukamu įtaisu.[4]
Mergaičių klasėje buvo mažai, mat Salantuose veikė atskira mergaičių „Saulės“ pradinė mokykla. Adolfo sesuo Stefanija neilgai tesimokė – jai mokslai sunkiau ėjosi, ir tėvai kitąmet paliko namuose – juk už mokslą reikėjo mokėti.
Dauguma valstiečių vaikų, tarp jų ir Adolfas su Juozu, pasirodydavo mokykloje pasnigus ir išvykdavo pavasarį – prie ūkio darbų. Tik keli mokiniai avėjo batais, o didžioji dalis – naginėmis ar klumpėmis.
Po trijų pamokų būdavo pusvalandžio pertrauka, kurios metu turtingesnieji mokiniai išsitraukdavo mėsos ir dešrų, vargingesnieji – bent duonos ir pupų.
Šaltiniai
- ↑ Salantų mokyklos metraštis, saugomas mokykloje.
- ↑ A. Jucys. Mokslas buvo mūsų svajonė, Lietuvos pionierius, 1972 03 29.
- ↑ Salantų mokyklos metraštis, saugomas mokykloje.
- ↑ A. Jucys. Mokslas buvo mūsų svajonė, Lietuvos pionierius, 1972 03 29.
| Parengė: Romualdas Karazija. |