Kaimiečiai su pavydu dėbčiojo į miesčionis, kurie už tėvų įdėtas kapeikas nusipirkdavo didelių riestainių ir kitų skanėstų. Vaikai atsinešdavo ir kavos ar bent vandens buteliuose, kuriuos statydavo į krosnį. Stumdantis tie buteliai neretai ir suduždavo.
Per pertraukas mokiniai žaisdavo karą, lošdavo iš plunksnų. Kartais tas lošimas tęsdavosi ir pamokų metu. Mokytojai plunksnas atiminėdavo ir mesdavo ant krosnies, bet po pamokų mokiniai sugebėdavo jas nusiimti, nors krosnis ir aukšta buvusi. Antanas Retkus atsinešdavęs į mokyklą savo darbo birbynių ir klarnetų. Jais padūduodavo net per kunigo pamokas. Už tai Retkui tekdavę klūpoti ir laikyti iškeltą virš galvos kunigo lazdą.[1]
Vakarais šeimininkė Magdelena Venckaitė mėgdavo pasakoti įvairias istorijas ir sakmes. Apie XVII a. pradžioje Salantų apylinkes nusiaubusį marą, kai kaimuose sunku buvę rasti gyvų žmonių. Apie žiaurų vaitą Paulauskį, kuris baudžiauninkų žmonėmis nelaikė. Vaikai nežinojo, tikėti ar ne pasakojimu, kaip velniai Salantų kleboną Alksnevičių Romon nunešę ir ant Romos bažnyčios durų atgal atboginę. Tačiau tas duris, gulinčias ant akmenų krūvos prie altarijos, buvo galima pačiam apžiūrėti. Tad gal buvo tiesa ir istorija, kaip Platelių ežeras keliavo nuo Darbėnų per Salantus į savo dabartinę vietą. Pakeliui likę daug žuvų, kurios išgelbėjo gyventojus nuo bado nederliaus metais.[2]
To meto Salantų įžymybės buvo trys: prieš keletą metų baigta statyti mūrinė dvibokštė pseudogotikos stiliaus bažnyčia, degtinės bravoras su sandėliais ir Gorskių dvaras.[3]
Žmonės pasakojo, kad tame dvare esama įvairių brangenybių, netgi keistų akmenų ir daugybė visokių knygų. O bravoras nekaip vertėsi – dar buvo gyvos vyskupo Valančiaus blaivybės idėjos, ir salantiškiai, kaip ir aplinkinių kaimų valstiečiai, mažai tevartojo svaigalų. Veikiai bravoras sustojo, ir jo pastatas stovėjo tuščias.[4]
Didelę Salantų gyventojų dalį sudarė žydai. Jie net turėjo savo pradžios mokyklą. XIX a. pabaigoje Salantuose gyveno žydų berniukas Viljamas Lourensas. Vėliau su tėvais emigravęs į Ameriką, jis tapo žymiu žurnalistu: jam vieninteliam iš žurnalistų buvo leista susipažinti su Manhattano projektu – atominės bombos kūrimo
Šaltiniai
- ↑ Salantų mokyklos metraštis, saugomas mokykloje.
- ↑ A. Jucys. KŽTB, l. 12.
- ↑ B. Kviklys. Mūsų Lietuva, t. 4 . Vilnius: Mintis, 1992, p. 327–330.
- ↑ Ibid., p. 329.
| Parengė: Romualdas Karazija. |