Puslapis:RomualdasKarazija.ZaliasTeorijosMedis Nr1.djvu/23

    Puslapis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Šis puslapis buvo peržiūrėtas

    idealais, bet sunkiai suderinamus su realiu gyvenimu. Pykosi ir bylinėjosi su carine valdžia ir nė kiek ne mažiau – su naująja Lietuvos valdžia.

    Plungės mokykloje Katkus dėstė jau įkopęs į aštuntąją dešimtį. Jis piešdavęs lentoje žvaigždeles ir paskui, ties kiekviena žvaigždele pritūpdamas, rodydavęs, kaip jos sukasi viena aplink kitą. Pasakodavo jis įdomiai, bet visai nemokėjo sudrausminti išdykėlių. Mokiniams rašydavęs tik ketvertus ir penketus. Dėl to, o iš dalies dėl bedieviškų pažiūrų, jis buvo iš gimnazijos atleistas. Turėdamas daug laisvo laiko – ūkį jau buvo perėmęs sūnus – Katkus netrukus parašė savo garsiąją etnografinę knygą apie senąjį Lietuvos kaimą – „Balanos gadynė“.

    Matematiką Plungės gimnazijoje nuo 1924 m. dėstė Bogumilas Jacevičius, apylinkės dvarininkas, dar carinėje Rusijoje baigęs aukštąją kalnų inžinerijos mokyklą. Tai buvo kvalifikuotas specialistas, griežtas ir reiklus mokytojas.[1] Aštuntoje klasėje jis mokė ir aukštosios matematikos elementų – analizinės geometrijos ir diferencialinės skaičiuotės.[2] Jo egzamino mokiniai bijoję labiausiai. Adolfui Juciui matematika sekėsi puikiai. Jo klasės draugas Jonas Laurinkus prisiminė: „Mus visus stebino Jucio greita orientacija matematikoje. Uždavinius jis spręsdavo mintinai. Aukštesnėse klasėse rašomajam darbui buvo skirtos dvi valandos. Adolfas užduotis atlikdavo per pusvalandį ir be jokio juodraščio – tiesiog į švarraštį. Pasakys, būdavo, mums atsakymą, o pats pasiima knygą ir išeina į parką paskaityti, kol prasidės kita pamoka. Baigiant gimnaziją, Adolfas kai kuriems mokytojams net baimės įvarydavo, ypač dėstant naują pamoką. Pamenu, vieną kartą matematikos mokytojas inžinierius Jacevičius, įrodinėdamas teoremą, prirašė abi rašomosios lentos puses (lentos anksčiau buvo apverčiamos), bet jos dar neįrodė. Tada pakėlė ranką Adolfas ir pasiūlė šią teoremą įrodyti paprasčiau. Jam užteko vienos lentos pusės, ir buvo aišku ir mums, ir mokytojui. Pastarasis išraudo, bet Adolfui nekeršijo, o net priešingai – vėliau ką nors aiškindamas vis pažvelgdavo į Jucį. Jei šis purto galvą, reiškia jau ne taip.“[3]

    Jucys ir kitus dalykus mokėsi puikiai, savo gabumais ir žiniomis pranoko klasės draugus. Mėgo jis ir literatūros bei kalbos mokslus, kuriuos dėstė kalbininko Kazimiero Būgos talkininkas kunigas Feliksas Sragys. Vėliau Jucys yra sakęs: „Jeigu aš domiuosi kalbom, renku žodžius, tai mokytojo Sragio nuopelnas.“ F. Sragys nuo

    Šaltiniai

    1. J. Grudzinskaitės pasakojimas 1977 10 22.
    2. A. Šimkaus laiškas autoriui 1976 12 10, JMK.
    3. J. Laurinkus. Plungėje mes mokėmės, Kibirkštis (Plungė), 1974 03 02.
    Parengė: Romualdas Karazija.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2984-0=2984 wiki spaudos ženklai).
    • Romualdas Karazija – redaktorius – 0% (+10-0=10 wiki spaudos ženklai).