Puslapis:RomualdasKarazija.ZaliasTeorijosMedis Nr1.djvu/27

    Puslapis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Šis puslapis buvo peržiūrėtas

    tą patį nušukavo.“ Apie ką tik atleistą Katkų rašė: „Kas palaimos šventos negavo, tą ir pareigos paliuosavo.“

    Mikas Einaras, nors ir prijautė vokiečių nacionalistams, sukosi apie vieną žydukę, tad jo adresu rašė: „Abraome, žydų patriarche, pasakyk, kas Šidlausko parke su Konkute vaikštinėja, ožką tvinkstančią gainioja. Nors Deutschand, Deutschand über alles, dėstau kaip iš terbalės.“ Šidlausko parku vadintas Oginskio rūmų parkas, kuris buvo žemės ūkio mokyklos direktoriaus Šidlausko žinioje.[1]

    Ypač aštriai, netgi nepadoriai, buvo užkabintas direktorius J. Eidinas, neblogas administratorius, bet, matyt, vidutiniškas pedagogas, taip pat mokinių nemėgstamas paišybos ir fizinio lavinimo mokytojas Januškevičius, dėl pomėgio komanduoti ir kalboje maišomų rusiškų žodžių pravardžiuotas komisaru.

    Laikraštėlis buvo padaugintas šapirografu Kaune ir išsiuntinėtas mokytojams paštu. Gimnazijoje kilo didelis sujudimas. Ypač širdo inspektorius Turskis. O Januškevičius net važiavo į Kauną – ieškoti pėdsakų spaustuvėse. Vis dėlto kaltininkų surasti nepavyko.[2] Vėliau buvo išleistas antrasis numeris, kuriame buvo lakoniškai nupiešta špyga.

    Tačiau šio laikraštėlio iniciatorių Joniką netrukus išmetė iš mokyklos už kitą nusikaltimą. Prieš Velykas mokykloje vyko rekolekcijos – religinės paskaitos, o po jų – privaloma išpažintis. Mokinių eilutė stovėjo prie klausyklos, bet kunigo dar nebuvo. Į klausyklą atsisėdo Jonikas ir ėmė „spaviedoti“ draugus. Tuo metu priėjo davatkėlė ir paprašė mokinių ją leisti be eilės. Mokiniai mielai sutiko. Davatkėlė išsakė savo griekus ir tik tada pastebėjo, kad klausykloje ne kunigas, bet gimnazistas. Šį kartą Jonikui nepavyko išsisukti.[3]

    1927 m. birželio mėnesį gimnaziją baigė trečioji jos laida – iš viso dvidešimt vienas abiturientas, tiesa, trys – su pataisomis. Adolfas Jucys baigiamuosius egzaminus išlaikė vienais penketais.[4]

    Jis ilgai dvejojo, ką studijuoti toliau – literatūrą, fiziką ar chemiją, galop pasirinko fiziką. Daugelis klasės draugų irgi tęsė mokslus. Kai po aštuonerių metų įvyko klasės susitikimas, paaiškėjo, kad jų laidoje yra keletas ekonomistų, du

    Šaltiniai

    1. J. Laurinkaus pasakojimas 1978 09 06.
    2. Ibid.
    3. Ibid.
    4. A. Jucio brandos atestatas, išduotas Plungės „Saulės“ gimnazijos, JA, b. 9.
    Parengė: Romualdas Karazija.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2658-0=2658 wiki spaudos ženklai).