Puslapis:RomualdasKarazija.ZaliasTeorijosMedis Nr1.djvu/30

    Puslapis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Šis puslapis buvo peržiūrėtas

    universiteto jubiliejaus iškilmes, Riomeris teigė, kad „sunkiausia pradžia jau atlikta, padėti tvirčiausi pamatai. <. ..> Universitetas jau išleido daugiau kaip 200 diplomuotų specialistų ir turi daugiau kaip 3000 studentų, kuriuos ruošia gerokas skaičius profesorių ir docentų – apie 135. <. ..> Universiteto knygynai [bibliotekos] turi apie 100 tūkstančių knygų.“[1]

    Rugsėjo 15 dieną naujai priimtieji studentai rinkosi į imatrikuliacijos iškilmes, kurios vyko universiteto pirmųjų rūmų (A. Mickevičiaus ir K. Donelaičio gatvių kampe) aktų salėje. Ant pakylos susėdo rektorius, fakultetų dekanai, Universiteto senato nariai. Studentai vienas kitam rodė žinomus profesorius – prorektorių P. Juodelę, Matematikos-gamtos fakulteto dekaną Z. Žemaitį, fiziką V. Čepinskį, rašytoją V. Mickevičių-Krėvę. Už jų su savo spalvingomis vėliavomis išsirikiavo studentų organizacijų atstovai. Rektorius M. Riomeris perskaitė savo inauguracinę kalbą „Teisinės valstybės organizacijos problema“.[2] Po to fakultetų dekanai iš eilės skelbė kiekvieno priimto studento pavardę, šis ateidavo ant pakylos, ir rektorius jam paspausdavo ranką[3] („Kuntaplis“ tuoj išspausdino rektoriaus su subintuota ranka karikatūrą); vėlesniais metais, daugėjant stojančiųjų, tos tradicijos buvo atsisakyta. Po ilgos oficialios ceremonijos studentų choras užtraukė senovinį himną „Gaudeamus igitur“, pusbalsiu pritarė ir kai kurie profesoriai. Naujokai jo žodžių dar nežinojo, bet pasijuto tapę reikšmingos, senas tradicijas tęsiančios mokslo bendruomenės nariais.

    Tais metais į Matematikos-fizikos skyrių buvo priimta per septyniasdešimt studentų ir dar septyni laisvieji klausytojai,[4] neturėję brandos atestato (bet privalėję jį gauti ir pateikti vėliau). Stojant reikėjo pasirinkti fizikos ar matematikos ciklą (tiesa, studijų metu jį buvo lengva pakeisti, nes pirmuosius dvejus metus fizikai ir matematikai klausydavo daugelį tų pačių kursų).[5][6] Jucys, kaip ir kartu su juo įstojęs klasės draugas Antanas Šimkus, iš karto apsisprendė būti fiziku. Universitetas bendrabučių neturėjo, tad juodu kartu privačiai išsinuomojo kambarį.[7]

    Šaltiniai

    1. M. Biržiška. Lietuvos universitetas, Iliustruotoji Lietuva, 1927 06 18, p. 195.
    2. Vytauto Didžiojo universitetas. Antrųjų penkerių veikimo metų (1927–1932) apyskaita. Kaunas: VDU, 1933 (toliau VDU 1927–1932 m. apyskaita).
    3. V. Kaveckio pasakojimas 1982 06 23.
    4. Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakulteto (toliau VDU MGF) studentų ir laisvųjų klausytojų sąrašai, LCVA, l. 631, ap. 13, b. 28.
    5. I. Šenavičienė. FRL, p. 43.
    6. V. Kaveckio pasakojimas 1979 01 26.
    7. A. Šimkus. Atsiminimai apie Adolfą Jucį (rankraštis), JMK, p. 3.
    Parengė: Romualdas Karazija.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+3048-1=3047 wiki spaudos ženklai).