PROLOGAS
Baigiantis 1940 m. liepai, Vilniaus universiteto Chemijos ir fizikos skyrių rūmai Naugarduko gatvėje dar buvo neįprastai tušti ir tylūs. Beveik visi lenkų profesoriai ir dėstytojai, dirbę Stepono Batoro universitete, atsisakė pasilikti jį perorganizuojant į lietuvišką universitetą. Iš fizikų bendrą susitarimą sulaužė tik asistentai H. Horodničius, J. Heršmanas ir A. Garnišas.[1] Dar liko dirbti mechanikas J. Maleika, taip pat šmėsčiojo charakteringa sargo J. Kaliugos figūra. Buvo laukiama didžiojo kraustymosi – į šiuos rūmus turėjo atsikelti VDU Matematikos-gamtos fakultetas iš Kauno. Jo atstovai jau lankėsi čia, apžiūrinėjo patalpas ir laboratorinę įrangą, o grįžę į Kauną pakavo pervežamus prietaisus bei įrengimus.
Kraustymuisi prasidėjus, vieną dieną sargas atėjo pas Henriką Horodničių, kuris buvo paskirtas turto prižiūrėtoju, ir pranešė, kad jo teiraujasi kažkoks žmogus.[2][3] Ne ponas, o žmogus, o tai lenkų kalba reiškė paprastą, nekokios išvaizdos pilietį. Iš tikrųjų atėjo labai išvargęs, net pilkas, nors tvirto stoto žmogus, kuris prisistatė esąs Adolfas Jucys, fizikas, vyresnysis asistentas iš Vytauto Didžiojo universiteto. H. Horodničius žinojo daugelį Kauno fizikų – I. Končių, P. Brazdžiūną, A. Žvironą, A. Puodžiukyną, – buvo matęs jų straipsnių mokslo žurnaluose arba sutikęs juos, atvykdavusius kraustymosi reikalais. Jucio pavardė Horodničiui nebuvo girdėta. Atvykėlis pasisakė neseniai per didelius vargus grįžęs iš stažuotės Anglijoje, o dabar per dvi dienas atėjęs pėsčiomis iš Kauno į Vilnių.[4] Ėjęs pėsčias, nes tokiu būdu norįs pažymėti išimtinį įvykį – pagrindinės aukštosios mokyklos persikėlimą į Lietuvos sostinę. Žmona ir sūnus atvažiavę kartu su kitais dėstytojais ir jų šeimomis. Jis atsiprašė dėl nekokios savo išvaizdos, nes tiesiai iš kelionės užėjęs į fakultetą, norėdamas sužinoti, kokios bus studijų ir darbo sąlygos.
Jucį, kaip fiziką teoretiką, labiausiai domino fakulteto biblioteka kiek joje knygų, ar yra pagrindinių užsienio mokslo žurnalų komplektai. Ypač jam rūpėjo Londono karališkosios draugijos žurnalas „Proceedings of the Royal Society of London“. Horodničius jį pradžiugino, kad kaip tik šio žurnalo keliolikos metų
Šaltiniai
Parengė: Romualdas Karazija. |