Puvočiai

Apie kaimą Merkinės seniūnijoje žr. Puvočiai (Merkinė).

Puvočiai
Puvočių panorama
Puvočiai
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Alytaus apskritis
Savivaldybė:	Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija:	Marcinkonių seniūnija
Gyventojų:	50 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Puvõčiai Kilmininkas: Puvõčių Naudininkas: Puvõčiams Galininkas: Puvočiùs Įnagininkas: Puvõčiais Vietininkas: Puvõčiuose
Filmuota medžiaga.
Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka:	PuvočiaiVikiteka

Puvočiai – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, tarp Merkinės ir Marcinkonių. Seniūnaitijos centras.

Kaime yra 38 sodybos su išlikusiais senoviniais namais, kluonais, svirnais, girininkija. Taip pat kaimo gale yra nedidelės, tačiau jaukios ir tvarkingos kapinaitės. Žvelgiant pro kapinaičių tvorą matyti Merkys. Puvočiuose yra pastatas, kuriame seniau buvo aštuonmetė mokykla, biblioteka, ambulatorijos punktas, paštas, tačiau viskas buvo uždaryta, o po kiek laiko nupirkta Vilniaus universiteto. Yra kaimo turizmo sodyba „Pas Rūtą“.

Parduotuvė ir ryšio bokštas 2006 m.

Netoli stovyklavietės yra vienintelis Puvočių medinis lieptas, vadinamas „Beždžionių tiltu“. Juo gyventojai gali persikelti į dešinįjį Merkio krantą, kuriame taip pat yra 8 sodybų Puvočių kaimas, gyventojų vadintas Anuliškiais. Seniau, kol nebuvo liepto, vasarą žmones perkeldavo valtimis.

Nuo 1983 m. Puvočiuose kasmet vyksta Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto hidrometeorologijos, biologijos specialybės studentų zoologinė ir botaninė praktika. Vilniaus universiteto pastate yra gyvenamieji kambariai, laboratorija, šalia – didelis kiemas.

Geografija

„Beždžionių“ tiltas Puvočiuose.

Pro kaimą teka Merkys, šis kaimas išsidėstę kairiajame upės krante (kitame upės krante yra Merkinės Puvočiai). Vakariniame kaimo gale į Merkį įteka Skroblaus, rytiniame pakraštyje – Grūdos upeliai. Netoli Puvočių Merkyje yra išniręs didelis, pusiau perskeltas riedulys – Perkūno akmuo. Girininkijos miške auga 2 drevėtos pušys.

Nusileidus nuo kalno, teka Merkys. Ant upės kranto yra veikianti hidrometeorolginė stotis. Merkiu plaukia turizmo mėgėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir Lenkijos, Rusijos, Vokietijos. Ten, kur Grūda įteka į Merkį, įrengta didelė stovyklavietė turistams, taip pat joje vyksta kaimo šventės. Kai būna gražios ir palankios dienos plaukimui, vakarais stovyklavietėje netrūksta vietos nei turistų palapinėms, nei laužams ar žaidimams.

• Puvočių smulkieji vietovardžiai

Aplinkinės gyvenvietės
	MERKINĖ – 13 km Trasninkas – 2 km		Mardasavas – 4 km
	Dubininkas – 3 km		Kašėtos – 3 km MARCINKONYS – 9 km

<tabber> OpenStreetMap=

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Puvočiai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Puvočiai TSRS topografiniame žemėlapyje.

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

</tabber>

Istorija

Kapinių vartai

Aptiktos akmens amžiaus Puvočių stovyklavietės. XX a. 1-ojoje pusėje Puvočių kaime veikė plytų gamykla – vadinamoji „ciegelnia“. Puvočiuose gamindavo atsparias plytas, kurias pardavinėdavo daugiausia lenkų okupacijos metais.

Tarpukaryje Merkiu buvo nustatyta Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija. Demarkacinė siena perskyrė Puvočių kaimą (didžioji dalis buvo okupuota Lenkijos) ir jo gyventojų žemes. Jaskelevičių rekvizuotoje sodyboje buvo įkurta lenkų pasienio užkarda, kontroliavusi judėjimą tiltu per Merkį. Prie tilto buvo įkurtas kontrolės punktas, siekiant palengvinti perskirto kaimo gyventojų judėjimą lauko darbų metu. Abiejų pusių neremontuojamas tiltas ilgainiui sunyko, liko tik poliai. Šio tilto išnykimas ilgainiui nuo Puvočių atribojo Anuliškes ir trauką į Merkinę, buvusį valsčiaus centrą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1950 m.	Marcinkonių valsčius	Varėnos apskritis
1950–1954 m.	Puvočių apylinkės centras	Druskininkų rajonas
1954–1955 m.	Rodukos apylinkė
1955–1963 m.		Varėnos rajonas
1963–1995 m.	Marcinkonių apylinkė
1995–	Marcinkonių seniūnija	Varėnos rajono savivaldybė

Gyventojai

Puvočių kaimas nuo seno laikomas etnografiniu, jame kalbama vietine dzūkų tarme, išlikę daugelis girinių dzūkų apeigų ir papročių. Moterys audžia, moko rankdarbių, kepa duoną ir gamina dar daug tradicinių dzūkų patiekalų. Šiame kaime veikia garsus Lietuvoje etnografinis ansamblis, kuriame dainuoja aštuonios moterys. Puvočiuose prieš 140 metų gyveno 500 gyventojų, tačiau dabar Puvočiuose gyvena 66 gyventojai.

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1986 m.
254	195	202	123	84
1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.	-
66	71	57	50	-
Demografinės raidos histograma 50 100 150 200 250 300 1905 1959 1970 1979 1986 1989 2001 2011 2021

Žvejyba

Kai prasideda žvejybos sezonas, į upę brenda žvejai ir traukia Merkiui būdingas žuvis: kiršlius (Thymallus thymallus), raines (Phoxinus phoxinus), strepečius (Leuciscus idus), srovines aukšles (Alburnoides bipunctatus), šapalus (Leuciscus cephalus), gružlius (Gobio gobio), ešerius (Perca fluviatilis). Taip pat galima žvejoti miškuose esančiame Trikampio ežere, apipintame legendos apie milžinus. Netoli jo yra pelkėjantis Ežeraičio ežeras (dzūk. Ažaraicis), kuriame sunku žvejoti.

Šaltiniai

• Puvočiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 478 psl.