Abonementinis radijo taškas
Abonementinis radijo taškas - (taip pat: radijo taškas, taškas, laidinis radijas, radijo reproduktorius, abonementinis garsiakalbis) - įrenginys, leidžiantis abonentui transliuoti radijo programas, tiekiamas laidais, o ne oru.
Abonementiniai radijo taškai dažnai buvo statomi valstybinėse įmonėse ar įstaigose bei butuose. Už butuose pastatytus tokius įrenginius reikėjo mokėti abonementinį mokestį, atsisakyti tokios radijo buvo negalima, nors jo klausytis buvo nebūtina. Žlugus TSRS, abonementinio mokesčio imta reikalauti ir iš įmonių bei įstaigų, todėl šios masiškai atsisakydavo transliacijų. Pažymėtina tai, kad valstybinėse įstaigose bei gamyklose bet kokiu metu buvo galima nutraukti transliaciją ir pranešti kokį nors vietinės reikšmės nurodymą, pavyzdžiui, kvietimą kokiam asmeniui nueiti pas direktorių. Taip pat buvo pasiruošta bet kokiu metu per juos paskelbti apie karinį ar civilinį pavojų.
Per radijo taškus Lietuvoje buvo transliuojamos 1 ir 2 radijo programos, vėliau pradėta transliuoti ir trečioji programa. Antroji programa buvo transliuojama 78 kHz dažniu, trečioji - 120 kHz dažniu.
Vieni tokie radijo įrenginiai turėjo tik vieną kištuką, kurį įkišus į radijo lizdą buvo galima klausytis radijo laidų, kiti turėjo dar vieną kištuką, kurį įkišus į elektros lizdą buvo galima sustiprinti garsą. Abu kištukai atrodė vienodi, todėl žmonės dažnai sumaišę elektros lizdą su radijo lizdu sudegindavo įrenginį.
Nuorodos
|