Raguviškiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Raguviškiai
Raguviškiai200906161.JPG

Raguviškiai
Koordinatės:55°51′50″N 21°22′30″E / 55.864°N 21.375°E / 55.864; 21.375 (Raguviškiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija: Žalgirio seniūnija
Gyventojų: 288 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Rãguviškiai
Kilmininkas: Rãguviškių
Naudininkas: Rãguviškiams
Galininkas: Rãguviškius
Įnagininkas: Rãguviškiais
Vietininkas: Rãguviškiuose


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: RaguviškiaiVikiteka

Raguviškiai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 9 km į rytus nuo Kretingos, Minijos upės dešiniajame krante. Žalgirio seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Kretingos M. Daujoto mokyklos pradinis skyrius
Japanese Map symbol (Library).svg Raguviškių biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kretingos kultūros centro Raguviškių filialas
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Medinės skulptūros ties tiltu per Miniją

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png KRETINGA – 11 km
Dupulčiai – 6 km
Mišučiai Nausodis Blank-50px.png
Būdviečiai
Laumalės – 1 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
JOKŪBAVAS – 4 km Kumponai Kalno Grikštai
BAUBLIAI – 4 km


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Raguviškiai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Raguviškiai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Raguviškių apylinkėje gyvenama nuo seno. Kaimo žvyrduobėje buvo randama akmens kirvių, senovės žalvarinių dirbinių, Minijos slėnio terasoje aptikta geležinių ietigalių, žalvarinių apyrankių, antkaklių ir segių, datuojamų IXXIII a. Kaimas turėjo dvejas kapines, vadinamas Marų kapeliais. Vienos stūksojo aukštumoje netoli kaimo kryžkelės (nukastos eksploatuojant žvyro karjerą), kitos tebėra Minijos slėnio terasoje į pietus nuo evangelikų liuteronų kapinių.

Rašytiniuose šaltiniuose Raguviškiai pirmą kartą paminėti 1694 m.[5] Kaimas priklausė Kartenos, o nuo XIX a. – Mišučių dvarui. 1718 m. valstiečiai Zigmantas Kupčaitis, Zigmantas Pivoraitis ir siuvėjas Kristupas Kusaitis skundėsi Kartenos savininkui Kazimierui Jonui Sapiegai, kad dvaro administratorius T. Arbašauskas juos skriaudžia, ima neteisėtus mokesčius ir savavališkai baudžia piniginėmis baudomis.[6]

1846 m. Kartenos parapijos Raguviškių kaime buvo 21 dūmas.[7] XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje gyvenvietė smarkiai išaugo, tapo didžiausiu Kartenos valsčiaus kaimu. Jame gyveno vaistininkas Paulius Panceris, kurio sūnus Paulius (g. 1860 m.) 1883 m. įstojo į Dorpato (Tartu) universitetą studijuoti farmacijos, tačiau po metų buvo atleistas.[8] Kaime gyveno kuprius Kaliuška, dares pypkes, smeigtukus.

Carų laikais kaimo kryžkelėje stovėjo rusų pasienio sargybos užkardos būstinė. Ją pastatė Jokūbavo dvarininkas Konstantinas Parčevskis. Pastatas buvo medinis, vienaukštis, su gyvenamosiomis patalpomis ir arklide po vienu stogu. Jame gyveno užkardos vadas ir keli kavaleristai. Jie pasienio ruože tarp Jokūbavo ir Raguviškių gaudydavo kontrabandininkus, kuriems Raguviškių apylinkėje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vadovavo Vaišnoras, išgarsėjęs tuo, kad apie 1894 m. sugebėjo iš užsnūdusio pasienio sargybinio atimti šautuvą. Kontrabandininkai nešdavo ir draudžiamą lietuvišką spaudą. Ją Raguviškiuose platino ir vaikus gimtosios kalbos slapta mokė daraktorius Antanas Balsevičius. Po I pasaulinio karo Vincentas Parčevskis užkardos pastatą atidavė dvaro tarnautojui, kuris ten gyveno, o vėliau jį nugriovė.

1923 m. Raguviškiuose buvo 44 ūkiai,[9] kurie 1927 m. išskaidyti į vienkiemius. Tarpukariu kaimas priskirtas prie Kretingos valsčiaus. Jame kūrėsi visuomeninės organizacijos, 1925 m. įsteigtas Raguviškių šaulių būrys,[10] kuris 1930 m. persikėlė į Jokūbavą.[11] Šauliai minėjo valstybines ir tautines šventes, rengė gegužines. Gegužinėms prie Minijos vietą jiems skirdavo Mišučių dvarininkas Vytautas Mongirdas ir jo sesuo, Notiškės dvarelio savininkė Šniukštienė. Aktyviai veikė „Jaunosios Lietuvos“ Raguviškių skyrius. Vadovaujami mokytojos S. Ragauskaitės, 1933 m. lapkričio 12 d. jaunalietuviai suruošė viešą vakarą, kuriame vaidino komediją „Kurčias žentas“.[12]

Atėjus raudonajai armijai, į Vokietiją repatrijavo ūkininkė Lidija Lenkytė. 19401941 m. raudonarmiečiai priešais Raguviškius prie Minijos ėmėsi statyti betoninius karinius įtvirtinimus, kuriems žvyrą kasė iš kaimo žvyrduobės šalia senojo kelio Kretinga-Budriai. Įtvirtinimais jie nesuspėjo pasinaudoti. Frontui pasisukus į vakarus, prie Minijos, jau Raguviškių kaimo žemėje bandė ilgesniam laikui įsitvirtinti vokiečių kareiviai, iškasę ir išbetonavę apkasus. Sovietų armijai pavyko 1944 m. spalio 10 d. su 60 tankų pralaužti vokiečių pasipriešinimą ties tiltu per Miniją ir priversti juos trauktis.

19451951 m. iš kaimo ištremta 17 žmonių: Antano Keblio, Antano Miltakio, Klemenso Paukščio ir Julijos Žilienės šeimos.[13] Likę gyventojai 1949 m. buvo suvaryti į Raguvos kolūkį, kuris vėliau, prijungus prie jo gretimus ūkius, pavadintas Švyturiu. Po vėliau vykdytų ūkių stambinimo, Raguviškiai buvo Minijos, po to – Kretingos sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, 1959-1963, 1977-1995 m. – Žalgirio apylinkės administracinis centras. 1954 m. atidaryta biblioteka, 1960 m. – felčerio-akušerio punktas, kultūros namai, pastatytas ūkio administracijos ir kultūros-buities pastatų kompleksas, vaikų darželis, parduotuvė. Iš Būdviečių į gyvenvietę perkelta Raguviškių pagrindinė mokykla.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Mišučių seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis, Rusijos imperija
19501953 m. Rubulių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis, LTSR
19531959 m. Rubulių apylinkė, Kretingos rajonas, LTSR
19591963 m. Žalgirio apylinkės centras, Kretingos rajonas, LTSR
19631977 m. Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas, LTSR
19771990 m. Žalgirio apylinkės centras, Kretingos rajonas, LTSR
19901995 m. Žalgirio apylinkės centras, Kretingos rajonas
19952009 m. Žalgirio seniūnijos centras, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Raguviškių seniūnaitija, Žalgirio seniūnijos centras, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1900 m. ir 2021 m.
1900 m. 1902 m. 1910 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[14]
468 243 493 271 272 282
1979 m.sur. 1986 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.
347 397 355 369 332 288

Žymūs žmonės

Gyveno

Kultūros paveldas


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Raguviškiai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Raguviškiai TSRS topografiniame žemėlapyje[15][16].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Galerija

Šaltiniai

  1. Raguviškiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Vietovardžių žodynas (Lietuvių kalbos institutas, 2007 m.)
  3. Raguviškiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  4. Raguviškiai loadmap.net
  5. Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 3. - P. 495
  6. Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais, t. 2. - Vilnius, 1961. - P. 80, 82
  7. Gadon M. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - Str. 173 (Ragowiszki)
  8. Antanas Tyla. Iš Lietuvos kilę Tartu universiteto studentai 1802-1918 metais. - Lietuvos istorijos metraštis, 1981 metai. - Vilnius, 1982. - P. 78–79
  9. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 114
  10. Danutė Mukienė. Šaulių būriai Žemaitijoje. - Pajūrio naujienos - 1994, liepos 8. - P. 4
  11. Trimitas - 1930, gegužės 15. - P. 397
  12. Mūsų rytojus - 1933, lapkričio 17. - P. 3
  13. 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai, t. 1. - Vilnius, 1993. - P. 440, 448, 450, 466
  14. Raguviškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 23 psl.
  15. Raguviškiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  16. Raguviškiai loadmap.net

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 107% (+11038-417=10621 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+26-285=-259 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 0% (+10-20=-10 wiki spaudos ženklai).