Ragys
Triglopsis quadricornis | ||
---|---|---|
Keturragis builius | ||
Mokslinė klasifikacija | ||
Mokslinis pavadinimas | ||
|
Ragys, keturragis builius - Triglopsis quadricornis, sin. Myoxocephalus quadricornis (Linnaeus, 1758), plerninių (Cottidae) šeimos žuvis.
Išvaizda
Rūšiai būdingos keturios kietos, bukos, grublėtos netaisyklingo pavidalo viršugalvio išaugos, kurios vadinamos ragais arba karūna. Išaugas turi abiejų lyčių ragiai, tačiau kokia jų paskirtis žuvims bendraujant neaišku. Suaugusių žuvų žiaunadangčiuose styro 4-5 trumpi dygliai. Šonuose abipus menamos linijos driekiasi 2-5 kaulinių skydelių juosta. Suaugusių ragių paviršius, vėduokliniai krūtinės ir uodegos pelekai išmarginti juodomis ir rudomis ar pilkai žalsvomis dėmėmis, todėl jie sunkiai pastebimi. Kuo žemesnė vandens temperatūra, tuo žuvys būna tamsesnė ir jų spalvos sodresnės. Pirmojo nugaros peleko stipinai smailiaviršiai, antrojo peleko - minkšti, išsišakojantys į dvi atšakas. Krūtinės pelekai siekia menamąją liniją, einančią žemyn nuo pirmojo nugaros peleko pradžios. Žiotys priekinės, atsiveria plačiai, pakraščiai nusėti kibių dantikų juosta.
Biologija
Gėluose žemyninės dalies vandenyse sugaunamų ragių patinai vidutiniškai būna 18 cm ilgio ir sveria 120 g, patelės stambesnės - 26 ir daugiau centimetrų ilgio ir apie 350 g svorio. Vasarą žuvys laikosi didesniuose gyliuose. Veikliausi būna prieblandoje arba brėkštant rytui, žiemą - apniūkusiomis dienomis. Šios vangiai judančios dugno gyventojosbeveik neturi jas persekiojančių grobuonių. Jūroje mažus ragius ryja suaugusios atlantinės menkės, suaugėlius kartkartėmis lesa žuvilesiai paukščiai, graužia ilgasnukiai pilkieji ruoniai.
Vidutinė ragių gyvenimo trukmė yra iki dešimt metų. Neršia būdamos 4-5 metų ir vyresnės. Rudenį ir žiemą ragiai patraukia į seklumas ir susitelkia į būrius. Neršia nuo gruodžio vidurio iki sausio pabaigos, šaltomis žiemomis nerštas užsitęsia iki vasario ar pirmos kovos pusės.
Patelė neršia žalsvai melsvus lipnius 2–3 mm skersmens ikrus nedidelėmis krūvelėmis ant pasirinktos akmens nuožulmos, į plyšį tarp šakų ar augalų liekanų. Ikrelius saugo patinas, kuris plačiai praveria žiotis ir grėsmingai puola prašalaičius. Patinas ikrelius globoja apie mėnesį, kol šie vystosi.
Mityba
Ragiai yra plėšrios žuvys, kurios savo grobio tyko. Žuvys aukų laukia tūnodamos tarp dugno nelygumų ar gaubiamos retos augalijos. Įveikia vidutinio ilgio didstintes, brėtlingius ir strimeles, smėlinius grundalus, trispygles dygles, mažas gyvavedes vėgeles, kitų žuvų mailių ir jauniklius. Taip pat gaudo smėlines krevetes, šoniplaukas. Jauni ragiai gaudo mizides, jas košdami pro žiaunų lankus.
Paplitimas
Ragiai gausiai paplitę šiaurrinėje Baltijos dalyje ir priklauso nepastoviai žuvų bendrijai.
Plačiau galima rasti:
[1][2][3][4][5][6][7][8][9][10][11][12][13][14][15][16][17][18][19][20][21][22][23][24][25][26][27]
Literatūra
- Egidijus Bacevičius. The first record of the fourhorn sculpin ((Triglopsis quadricornis Linnaeus, 1758): Actinopterygii: Scorpaeniformes: Cottidae) in the southeastern part of the Baltic Sea (Lithuanian coastal zone). Acta Zoologica Lituanica 19 (4): 324-329.
- Egidijus Bacevičius. Raguotosios Baltijos vandenų senolės. Žurnalas apie gamtą, K., 2009, Nr. 6, p. 26-28.
Nuorodos
Sistematika
Šablonas:Lentelė12222{{#set:Yra=rūšis}}
Šaltiniai
- ↑ Triglopsis quadricornis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Cottus hexacornis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Cottus latifrons. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Cottus quadricornis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Cottus quadricornis asundensis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Cottus quadricornis borkensis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Cottus quadricornis frykenensis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Cottus quadricornis kallavesensis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Cottus quadricornis lonnbergi. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Cottus quadricornis oernensis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Cottus quadricornis pygmaeus. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Cottus quadricornis relicta. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Cottus quadricornis vaenernensis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Cottus quadricornis vermelnensis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Triglopsis quadricornis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Myoxocephalus quadricornis hexacornis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Myoxocephalus quadricornis lonnbergi. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Myoxocephalus quadricornis onegensis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Myoxocephalus quadricornis quadricornis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Myoxocephalus quadricornis relicta. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Onchocottus hexacornis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Onchocottus quadricornis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Oncocottus hexacornis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Oncocottus quadricornis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Onocottus hexacornis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Triglops quadricornis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
- ↑ Triglopsis quadricornis quadricorniis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
Šį straipsnį yra fiziškai sujungtas su Gyvosios Gamtos Encikloedijos straipsniu. Šį straipsnį reikia išskaidyti (kartu sutvarkant į jį vedančias nuorodas) arba abu tekstus logiškai apjungti (redaguojant šį straipsnį)! Gyvosios Gamtos Encikloedijos straipsnis yra įstatytas prieš šį šabloną. |
Myoxocephalus quadricornis |
---|
Ragys (Myoxocephalus quadricornis) Ragys (Myoxocephalus quadricornis) |
Mokslinė klasifikacija |
FishBase |
Ragys (lot. Myoxocephalus quadricornis, Triglopsis quadricornis, angl. Four - horn sculpin, Four - spined sculpin, vok. Donnerkröte) – kūjagalvinių (Cottidae) šeimos žuvis. Kūnas lieknas, žalsvai ar rusvai pilkas, dėmėtas, 23-27 cm ilgio. Krūtininiai pelekai didesni. Šalia žiaunadangčių yra po 4 aštrias išaugas.
Dažnas Baltijos jūroje.
|