Raimundas Katilius
| Raimundas Katilius | |
|---|---|
| |
| Raimundas Katilius | |
|
| |
| Gimė | 1947 m. kovo 16 d. Vilnius |
| Mirė | † 2000 m. balandžio 4 d. Bad Kisingenas, Vokietija |
|
| |
| Tautybė | lietuvis |
|
| |
| Veikla | smuikininkas, smuiko pedagogas
|
|
| |
| Žymūs apdovanojimai | |
Raimundas Katilius (1947 m. kovo 16 d. Vilnius – 2000 m. balandžio 4 d. Bad Kisingenas, Vokietija, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos smuikininkas virtuozas, šiuolaikinės lietuvių smuiko muzikos interpretatorius, smuiko pedagogas, profesorius.
Biografija[taisyti]
1964 m. baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą, kur mokėsi pas Emiliją Armonienę ir Aleksandrą Livontą. 1970 m. baigė Maskvos konservatorijos I. Bezrodno klasę, 1972 m. jos aspirantūrą. 1971–1975 m. griežė smuiku Maskvos filharmonijos styginių kvartete. Nuo 1975 m. Lietuvos konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytojas, nuo 1989 m. profesorius.
Išugdė apie 60 mokinių, tarp kurių – Leonidas Binderis, Jelena Alymova, Darius Dikšaitis, Martynas Švėgžda von Bekkeris, Zbignevas Levickis, Dalia Suraučiūtė, Irma Belickaitė, Rasa Vosiliūtė, Aidas Strimaitis, Džeraldas Bidva ir kt.
Kūryba[taisyti]
Repertuarą sudarė klasikinė ir XX a. muzika. Pirmasis atliko ir redagavo kai kuriuos kūrinius smuikui, kuriuos parašė Feliksas Bajoras, Eduardas Balsys, Julius Juzeliūnas, Osvaldas Balakauskas, Vytautas Barkauskas, Justinas Bašinskas, Povilas Dikčius, Vytautas Jurgutis, Vytautas Laurušas, kiti kompozitoriai. Eduardas Balsys kūrė R. Katiliui skirtą III koncertą smuikui solo (autorius mirė nebaigęs šio kūrinio; galutinė redakcija – R. Katiliaus). Smuikavimas emocingas, virtuoziškas, ugningas.
Koncertavo kaip solistas ir kamerinių ansamblių artistas. 1971-1975 m. griežė Maskvos konservatorijos aspirantų styginių kvartete. Daugiausia koncertų surengė su ilgamete kūrybinė partnere pianiste Larisa Lobkova. Koncertavo su pianistais Leonidu Dorfmanu, Golda Vainberg-Tatz, Petru Geniušu, Lietuvos filhrmonijos simfoniniu, Lietuvos kameriniu, kitais simfoniniais ir kameriniais orkestrais Europos, Amerikos, Azijos, Afrikos šalyse. Dalyvavo žymiausiuose tarptautiniuose muzikos festivaliuose. 1975–1999 m. griežė savo mokytojo A. Livonto, 1999–2000 m. – smuikininko E. Paulausko (manoma, padirbtu A. Stradivario) smuiku. Paskelbė atsiminimų apie lietuvių muzikus.[1]
2000 m. balandžio 4 d. mirė scenoje, grieždamas M. Ravelio Sonatą smuikui ir fortepijonui koncerte Bad Kissingene (Vokietija).
Įvertinimas[taisyti]
- 1970 m. Sibelijaus tarptautinis smuikininkų konkursas – VII premija
- 1971 m. Belgrado tarptautinis kvartetų konkursas – I premija
- 1972 m. Bratislavos tarptautinis kvartetų konkursas – I premija
- 1972 m. Monrealio tarptautinis smuikininkų konkursas – VIII premija
- 1979 m. LTSR nusipelniusio artisto garbės vardas
- 1981 m. LTSR valstybinė premija
- 1995 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
- 1998 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
- 2006 m. Dokumentinis kino filmas „Nepasiekiamas horizontas“, rež. Jonas Urbonavičius
- 2010 m. Biografinė knyga "Raimundas Katilius. Kulminacija tęsiasi", sud. Milda Celiešiūtė
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Arvydas Karaška. Raimundas Katilius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 571 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
