Ramygala

Ramygalos panorama

Ramygala

Koordinatės:55°30′40″N 24°18′11″E / 55.511°N 24.303°E

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3

Respublika:

Lietuva

Apskritis:

Panevėžio apskritis

Savivaldybė:

Panevėžio rajono savivaldybė

Seniūnija:

Ramygalos seniūnija

Gyventojų:

1 241 (2021 m.)

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Ramýgala
Kilmininkas:	Ramýgalos
Naudininkas:	Ramýgalai
Galininkas:	Ramýgalą
Įnagininkas:	Ramýgala
Vietininkas:	Ramýgaloje

Istoriniai pavadinimai

rus. Ремигола^[2]^[3]

Pašto kodas:

LT-38031

Filmuota medžiaga.^[1]

Vikiteka:

RamygalaVikiteka

Ramygala – miestas Panevėžio rajono savivaldybėje, 24 km į pietus nuo Panevėžio, prie kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai. Miesto plotas 3,26 km². Seniūnijos centras, Ramygalos seniūnaitija. Ramygalos senamiestis – urbanistikos paminklas, kuriam būdingas savitas gatvių tinklas, jų užstatymo elementai, radialinis aikštės planas, išsivystęs iš linijinio, savaiminės raidos, XIX a. įgijęs dabartinę formą. Ramygalos bažnyčia ir mokykla – vieni seniausių pastatų mieste, turintys istorinę vertę.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Neogotikinė Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1914 m.

Kapinėse yra Lietuvos partizanų kapai, II pasaulinio karo karių kapai.

Vaizdas:Legenda pomnik.svg Šalia bažnyčios – juodo granito paminklas savanoriams, žuvusiems 1919 m. kovose su bolševikais

Centrinėje aikštėje stovi paminklas stalinizmo genocido aukoms atminti (skulptorius Kazys Kisielis, architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas)

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Ramygalos gimnazija (su istorijos muziejumi)

Ramygalos biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (nuo 1895 m.)

Ligoninė

Vaistinė (nuo 1888 m.)

Socialinės globos namai (nuo 2006 m.), gaisrinė

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Kultūros centras, galerija „Voras“

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

ŪKIS

Kirpykla, pirtis, du bankai, veikia tarpukariu statytas motorinis malūnas

Geografija

Miestas įsikūręs ant kalvos, Upytės kairiajame krante. Prie miesto yra Ramygalos viensėdis, Ramygalos telmologinis draustinis (346 ha), stūkso Ramygalos akmuo.

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Ramygala OpenStreetMap žemėlapyje

Ramygala TSRS topografiniame žemėlapyje^[4]^[5].

	'00	'10	'20	'30	'40	'50	'60	'70	'80	'90
1800s	1808	1812	1822	1832	1842	1854	1867	1871	1885	1896
1900s	1909	1915	1922	1936	1940 1942	1954	1967	1975	1985	1990
OpenStreetMap

Istorija

Ramygalos vardas istoriniuose šaltiniuose buvo minimas nuo XIII a. (kaip Remigale). Prieš 1492 m. (kitais šaltiniais, 1431–1500 m.) pastatyta pirmoji Ramygalos bažnyčia. Pats miestelis paminėtas 1503 m., 1525 m. minimas Ramygalos valsčius, o 1540 m. ir Ramygalos dvaras. Čia buvo parduotuvės, bažnyčia, kalėjimas, keliai vedė į Kėdainius, Raguvą, Šeduvą, Panevėžį, Ukmergę. 1580 m. Ramygalai suteikta trijų prekymečių privilegija. Miestelis ir apylinkės nuo seno garsėjo ožkomis, čia vykdavo ožkų turgūs.

1888 m. Ramygaloje atidaryta vaistinė, 1895 m. – paštas. XX a. tarpukariu veikė keliolika parduotuvių, kooperatyvas, pieninė, paštas, senelių prieglauda, smulkaus kredito draugija, 2 motoriniai malūnai.

1956 m. gruodžio 28 d. suteiktos miesto teisės. Iki sovietinės melioracijos Ramygalą supo Liūnų, Pikšros, Uslajos ir Žarčių pelkės bei durpynai. Sovietmečiu Ramygala buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2003 m. patvirtintas Ramygalos herbas. 2010 m. Ramygala paskelbta Lietuvos kultūros sostine. Čia įvyko ožkų grožio konkursas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1525 m.	Ramygalos valsčiaus centras
1584 m.	?	Upytės apskritis
XIX a. – 1950 m.	Ramygalos valsčiaus centras	Panevėžio apskritis
1950–1953 m.	Ramygalos apylinkės centras	Ramygalos rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1956 m.	Ramygalos apylinkės centras
1956–1962 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Ramygalos apylinkės centras
1962–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Ramygalos apylinkės centras	Panevėžio rajonas
1995–	Ramygalos seniūnijos centras	Panevėžio rajono savivaldybė	Panevėžio apskritis

Pavadinimo kilmė

Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:

Ligoninė ir vaistinė

Ramygalos bažnyčia

Ramygalos gimnazija 2005 m.

Ramygalos vardas iš pradžių, matyt, reiškė „ramus galas, rami vieta“, kadangi jos pavadinimą sudaro du sandai: ram- (nuo ramus – „tylus, be triukšmo, jaukus“) ir -gala („kraštas, pakraštys, sritis“). Mažiau tikėtina versija, kad vietovardis kilęs nuo asmenvardžio Ramys (pvz., kaip Vytogala ar Ariogala), tačiau toks asmenvardis dabar neaptinkamas.^[6]

Gyventojai

Vaizdas:P social sciences.png

Demografinė raida tarp 1799 m. ir 2021 m.

1799 m.

1833 m.

1868 m.

1899 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

185

454

1 116

2 500

1 246

1 886

2 113

1976 m.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.

-

2 200

2 302

2 018

1 733

1 581

1 241

-

Žymūs žmonės

Ramygaloje gimė dailininkas keramikas Mykolas Vrubliauskas (1919–1998), aktorius Saulius Mykolaitis (1966–2006). Kapinėse yra poeto Jono Graičiūno, knygnešio Adomo Laduko kapai.

Šaltiniai

↑ Ramygala. Vietovės.lt. Video YouTube.
↑ Ремигола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 26А (52) : Резонанс и резонаторы — Роза ди-Тиволи. С.-Петербургъ, 1899., 565 psl. (rus.){{#subobject:Ramygala (Ремигола, ESBE) |Straipsnis=Ramygala |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Ремигола |Žodyno tomas=Т. 26А (52) |Žodyno puslapis= 565 psl. }}
↑ Ремигола. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 286 psl. (rus.)
↑ Ramygala SSRS genštabas 1985–1990 m.
↑ Ramygala loadmap.net
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 169–174 psl.

Ramygala. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 686 psl.
153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 58 psl.

Ramygala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 500 psl.
Ramygala. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 655 psl.
Ремигола. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 286 psl. (rus.)
Ramygalos puslapis

[1] Ramygala. Vietovės.lt. Video YouTube.

[ESBE-2] Ремигола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 26А (52) : Резонанс и резонаторы — Роза ди-Тиволи. С.-Петербургъ, 1899., 565 psl. (rus.){{#subobject:Ramygala (Ремигола, ESBE) |Straipsnis=Ramygala |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Ремигола |Žodyno tomas=Т. 26А (52) |Žodyno puslapis= 565 psl. }}

[GSSRI-3] Ремигола. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 286 psl. (rus.)

[4] Ramygala SSRS genštabas 1985–1990 m.

[5] Ramygala loadmap.net

[6] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 169–174 psl.

[2]

[3]

[1]

[4]

[5]

[6]