Raumuo

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Raumenys)
Raumenys
Vaizdas:Skeletal muscle.jpg
Skersaruožių raumenų sandara

Raumenys (lot. musculi) – aktyvioji judamojo aparato dalis. Pagrindinė raumenų funkcija yra susitraukinėjant judinti vidines ir išorines kūno dalis.

Struktūra ir funkcionavimo principai

Raumenys yra sudaryti iš raumeninio audinio. Skiriami trys raumenų tipai: skersaruožiai raumenys, lygieji raumenys ir širdies skersaruožiai raumenys. Raumeninė ląstelė yra vadinama miocitu. Širdies raumens - kardiomiocitu. Raumenų ląstelių citoplazma yra vadinama sarkoplazma, plazminė membrana- sarkolema. Miocitai, priklausomai nuo audinio tipo, gali būti ruožuoti ir neruožuoti, cilindriški ir verpstės formos. Raumenims susitraukiant didelę reikšmę turi kalcio jonai. Susitraukti raumenims padeda įvairūs baltymai, tarp kurių svarbiausi - aktinas ir miozinas. Ruožuotiesiems raumenims susitraukti yra reikalingas nervinis impulsas, ateinantis neuronu iš CNS. Tuo tarpu lygieji raumenys susitraukia nevalingai, juos kontroliuoja hormonai.

Skirtingų raumenų tipų raumenys atlieka skirtingas funkcijas: skersaruožiai raumenys yra susiję su aktyvių žmogaus judėjimu, tuo tarpu lygieji raumenys susitraukdami padeda atlikti žmogaus "vidines" funkcijas, tokias kaip virškinimą, kvėpavimą, šalinimą ir t. t. Širdies raumens funkcija - varinėti kraują po visą organizmą.

Žmogaus kūno pagrindiniai raumenys

Kiekvienas sveikas žmogus turi virš 600 raumenų, kurie sudaro apie 40% vyrų kūno masės ir 23% moterų kūno masės. Raumeningumas priklauso nuo gyvenimo būdo: postindustrinių visuomenių nariai mažiau juda ir vartoja vienpusiškesnį daug angliavandenių ir riebalų turintį maistą, negu gamtoje gyvenančios tautos, ir dėl to yra mažiau raumeningi. Kartu su nervų sistema raumenys sunaudoja daugiausia kūno energijos, nes atlieka mechaninį darbą.

Didžiausias raumuo yra platusis nugaros raumuo, stipriausias – kramtymo raumuo (musculus masseter), aktyviausi raumenys yra akių raumenys.

  • Didysis krūtinės raumuo (musculus pectoralis major)
  • Dvigalvis žasto raumuo (musculus biceps brachii)
  • Sukamasis galvos raumuo (musculus sternocleidomastoideus)
  • Išorinis įstrižinis pilvo raumuo (musculus obliguus externus abdominalis)
  • Tiesusis pilvo raumuo (musculus rectus abdominalis)
  • Siuvėjo raumuo (musculus sartorius)
  • Keturgalvis šlaunies raumuo (musculus quadriceps femoralis)
  • Dvilypis blauzdos raumuo (musculus gastrocnemius)
  • Didysis sėdmens raumuo (musculus gluteus maximus)
  • Platusis nugaros raumuo (musculus latissimus dorsi)
  • Trigalvis žasto raumuo (musculus triceps brachii)
  • Deltinis raumuo (musculus deltoideus)
  • Trapecinis raumuo (musculus trapezius)
  • Didysis apvalusis raumuo (musculus teres major)

ir kt.



Vikiteka

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+20-0=20 wiki spaudos ženklai).