Reformacija
Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Reformacija (lot. reformatio – pertvarkymas) - religinis sąjūdis XV-XVII a. Europoje, siekęs reformuoti Romos katalikybės doktriną, kultą, bažnyčią. Reformacijos pradininku laikomas anglas Džonas Viklifas. Po jo – Janas Husas, kuris 1415 m. liepos 6 d. buvo sudegintas Konstancoje. Jo veikla padėjo pamatus Martyno Liuterio mokymui po šimto metų. Reformacijos pradžia laikomi 1517 metai, kai Martynas Liuteris Vitenberge paskelbė savo garsiąsias 95 tezės, prikalęs jas prie bažnyčios durų.
Reformacija davė pradžią protestantizmui ir krikščionybės atšakoms:
- Liuteronybė – susikūrė 1517 m., jos pradininkas buvo Martynas Liuteris, kuris pripažino tik du sakramentus (komunija ir krikštas), propagavo Biblijos skaitymą balsu, psalmių giedojimą, liturgiją liaudies kalba, komuniją su vynu ir duona. Liuteris neigė popiežiaus neklystamumą, indulgencijas, atsisakė celibato.
- Anglikonybė – susikūrė 1534 m., jos pradininkas buvo karalius Henrikas VIII, atskyręs Anglijos bažnyčią nuo katalikybės, taip protestuodamas prieš popiežiaus sprendimą neanuliuoti jo santuokos. Henrikas VIII konfiskavo bažnyčios turtą, panaikino celibatą.
- Kalvinizmas – susikūrė 1536 m., jo pradininkas buvo Žanas Kalvinas, kuris propagavo predestinacijos doktriną.
Nuorodos[taisyti]
- Archyviniai Europos reformacijos tekstai
- Reformacija (apie lietuviškas reformacijos šaknis ir priežastį, apie visu šimtmečiu anksčiau kilusį husitų sąjūdį ir apie pirmojo Europoje pasaulietinio universiteto įkūrėją, Vakarų civilizacijos Atgimimo ir Apšvietos pradininką Albertą) — 2016-09-05 „Sava Lietuva“ (ISSN 1392-9127) 457 nr.
