Regina Koženiauskienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Regina Koženiauskienė

Gimė 1946 m. vasario 6 d. (74 m.)
Ukmergėje

Veikla
Mokslininkė kalbininkė, pedagogė, vertėja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

Regina Koženiauskienė (g. 1946 m. vasario 6 d. Ukmergėje) – Mokslininkė kalbininkė, pedagogė, vertėja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

Anykštėno Biografija[taisyti]

Tėvai: Adomas Repečka (19131979) iš Repečkų – politinis kalinys ir Adelė Mogenytė-Repečkienė (19241963) iš Tarakėlių (Jonavos raj.).

Motinai slapstantis nuo tremties, vasaromis augo dėdės Jono Repečkos šeimoje Repečkų kaime, Anykščių raj., tėvo tėviškėje, ir Tarakėliuose (Jonavos raj.) – motinos tėviškėje.

19521953 m. mokėsi Juodlaukės (Ukmergės raj.) pradinėje mokykloje, 19531960 m. – Panevėžio 4-ojoje vidurinėje mokykloje, 19611962 m. baigė Panevėžio 6-ąją vidurinę mokyklą. 19621967 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, įgijo klasikinės filologijos ir lituanistikos srities išsilavinimą.

19671990 m. raj. Koženiauskienė dirbo įvairų pedagoginį ir administracinį darbą Vilniaus universitete.

1991 m. Vilniaus universitete ji apsigynė filologijos mokslų kandidatės disertaciją "XVI–XVIII a. prakalbos ir dedikacijos", 1993 m. nostrifikuota humanitarinių mokslų, filologijos daktarė. 2001 m. ten pat ji apsigynė disertaciją "Retorika: iškalbos stilistika", yra habilituota humanitarinių mokslų, filologijos daktarė.

19911992 m. ji buvo šio universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros vyriausioji asistentė, 19922002 m. – docentė, nuo 2002 m. yra profesorė. 19962006 m. ji buvo ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėja.

Nuo 2006 m. raj. Koženiauskienė yra nepriklausoma ekspertė prie Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos. Ji yra leidinių "Parlamento studijos", "Lietuvių kalba", "Žurnalistikos tyrimai" ir "Lituanistica" redkolegijų narė, V. Kudirkos labdaros ir paramos fondo veiklos dalyvė, Simono Stanevičiaus bendrijos valdybos narė.

R. Koženiauskienė parašė ir išleido knygas:

  • 1990 m. – "XVI–XVIII a. prakalbos ir dedikacijos".
  • 1996 m. – "Litwo, nasza matko mila" (sudarė kartu su A. Kalėda ir M. Niedzwiecka, antologija lenkų kalba).
  • 1998 m. – "Martynas Mažvydas and old Lithuania" (straipsnių rinkinio sudarytoja).
  • 1999 m. – "Retorika : iškalbos stilistika" (monografija, kitas pataisytas leidimas – 2001 m.), "Lietuvių kalba IX klasei" (su Broniumi Dobrovolskiu ir Zigmu Zinkevičiumi, vadovėlis bendrojo lavinimo mokyklai).
  • 2000 m. – "Lietuvių kalba X klasei" (su B. Dobrovolskiu ir Z. Zinkevičiumi, vadovėlis bendrojo lavinimo mokyklai), "Lituanistų filologų rašto darbai : metodiniai nurodymai studentams" (su Giedriumi Viliūnu).
  • 2005 m. – "Juridinė retorika : studijų vadovas teisininkams", "Lietuvių kalba IX klasei" (su B. Dobrovolskiu ir Danguole Mikulėniene, vadovėlis bendrojo lavinimo mokyklai), "Lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinis X klasei" (su B. Dobrovolskiu ir D. Mikulėniene), "Lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinis IX klasei" (su B. Dobrovolskiu ir D. Mikulėniene).
  • 2006 m. – "Lietuvių kalba X klasei" (su B. Dobrovolskiu ir D. Mikulėniene, vadovėlis bendrojo lavinimo mokyklai).
  • 2007 m. – "Būkim šviesos ir tiesos vaikai : Vinco Kudirkos jubiliejinė studija", "Lietuvių kalba : kalbos raida ir istorija, rašytinė ir sakytinė kalba, tarmės ir tarmėtyra : lietuvių kalbos vadovėlis bendrojo lavinimo ir profiliuotojo licėjaus II klasei" (su D. Mikulėniene).
  • 2008 m. – "Tėvynė – tai kalba : lietuvių kalbos vadovėlis IX klasei" (su D. Mikulėniene ir Regina Rinkauskiene, kiti leidimai: 2009, 2010, 2011, 2012, 2014, 2015, 2016 m.), "Tėvynė – tai kalba : lietuvių kalbos kurso konspektas X klasei".
  • 2009 m. – "Juridinės retorikos pagrindai", "Tėvynė – tai kalba : lietuvių kalbos kurso konspektas IX klasei", "Tėvynė – tai kalba : lietuvių kalbos vadovėlis X klasei" (su D. Mikulėniene ir raj. Rinkauskiene, kiti leidimai: 2010, 2011, 2013, 2015, 2016 m.)
  • 2010 m. – "Tėvynė – tai kalba : kontroliniai ir savikontrolės testai X klasei" (su D. Mikulėniene, raj. Rinkauskiene ir Vilija Vilkiene), "Tėvynė – tai kalba : lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinis X klasei".
  • 2013 m. – "Iškalbos praktika", "Retorinė ir stilistinė publicistinių tekstų analizė" (monografija).
  • 2014 m. – "Tėvynė – tai kalba : lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinis IX klasei" (su D. Mikulėniene, raj. Rinkauskiene ir V. Vilkiene).


Ji išvertė ir parengė spaudai knygas: Jano Czeczoto "Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 metų" (1994 m.), Samuelio Daugirdo "Genealogija, arba Trumpas didžiųjų Lietuvos kunigaikščių ir jų didžių bei narsių žygių aprašymas" (2001 m.).

R. Koženiauskienė taip pat parašė ir paskelbė daug mokslinių straipsnių senosios raštijos, retorikos ir iškalbos stilistikos klausimais. Vilniaus universiteto leidykla išleido "Bibliografijos rodyklę" (2016 m.), kurioje nurodytos visos jos publikacijos.

R. Koženiauskienė buvo apdovanota Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos premija už senosios lietuvių raštijos mokslinius tyrinėjimus (1997 m.). Ji gavo Felicijos Bortkevičienės premiją už nuopelnus puoselėjant lietuvių kalbą (2006 m.). Už vadovėlį "Juridinė retorika" raj. Koženiauskienei buvo įteikta Švietimo ir mokslo ministerijos pirmoji premija (2007 m.), jos knyga "Būkim šviesos ir tiesos vaikai" pelnė šios ministerijos mokslo populiarinimo darbų konkurso antrąją premiją (2008 m.).

Laisvalaikį skiria eiliuotiems senosios literatūros vertimams, sodo gėlynams, bendrauja su vaikaičiais.

Buvo ištekėjusi, vyras Gediminas Tursa (g. 1934 m.) – biologas ornitologas. Išsiskyrė. Sūnus Gediminas Tursa (g. 1966 m.).

Vėl ištekėjo, vyras Vitas Koženiauskas. Liko našlė.

Biografija[taisyti]

1962 m. aukso medaliu baigė Panevėžio VI vidurinę mokyklą. 1967 m. baigė klasikinę filologiją Vilniaus universitete. 2001 m. habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

Nuo 1967 m. Vilniaus universiteteo iš pradžių dirbo administracinį, pedagoginį darbą, 1996-2006 m. lietuvių kalbos katedros vedėja, nuo 2002 m. profesorė.

Daugiausia tyrinėja retoriką, senovės lietuvių kalba raštiją. Su kitais parašė lietuvių kalbos vadovėlių ir kitų mokomųjų knygų vidurinėms mokykloms.[1]

Bibliografija[taisyti]

  • XVI–XVIII amžiaus prakalbos ir dedikacijos, 1990 m., su vertimais iš lotynų, lenkų, vokiečių kalbų
  • Retorika: Iškalbos stilistika, 1999 m., 2 leid. 2001 m.
  • Juridinė retorika, 2005 m.
  • Jonas Čečiotas. Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 metų (Jan Czeczot. Spiewki o dawnych litwinach do roku 1434.) Pirmas leidimas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994 m.
  • Lietuva, motule numylėta (Litwo, nasza matko mila), Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996 m.
  • Samuelis Daugirdas. Genealogija, arba Trumpas didžiųjų Lietuvos kunigaikščių ir jų didžių bei narsių žygių aprašymas (Samuel Dovgird. Geneologia albo krotkie opisanie Wielkich Ksiąząt Litewskich.) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001 m.
  • Martynas Mažvydas and Old Lithuania, 1998 m.
  • Augustinas Rotundas. Lenko pasikalbėjimas su lietuviu, 2000 m.

Šaltiniai[taisyti]

  1. Algirdas Sabaliauskas. Regina Koženiauskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 697 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+9185-84=9101 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Google paieška
Spausdinti/eksportuoti