Reliatyvumo teorija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Vaizdas:Albert Einstein 1979 USSR Stamp.jpg

Reliatyvumo teorija – dviejų Alberto Einšteino aprašytų teorijų rinkinys, sudarytas iš:

Specialioji reliatyvumo teorija[taisyti]

Specialiąją reliatyvumo teoriją Albertas Einšteinas aprašė 1905 m. straipsnyje „Apie judančių kūnų Elektrodinamiką“, dirbdamas Šveicarijos patentų biure.

Šios teorijos pagrindinis teiginys – kad kiekvienam stebėtojui šviesos greitis vakuume vienodas, nepriklausomai nuo stebėtojo judėjimo greičio.

Teorijai įrodyti užtenka dviejų sąlygų:

  • Šviesos greitis vakuume yra pastovus
  • Visiems stebėtojams galioja vienodi fizikos dėsniai

Bendroji reliatyvumo teorija[taisyti]

Bendroji reliatyvumo teorija sujungia erdvę ir laiką į vieną keturmatį erdvėlaikį, kuris yra masyvių objektų iškreipiamas, taigi šiuo iškreipimu paaiškinama gravitacija.

Nuorodos[taisyti]

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Reliatyvumo teorija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka



Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+3789-28=3761 wiki spaudos ženklai).