Rietavas

Kitos reikšmės – Rietavas (reikšmės).

Rietavas

Rietavo panorama

Rietavas

Koordinatės:55°43′30″N 21°55′41″E / 55.725°N 21.928°E

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3

Respublika:

Lietuva

Apskritis:

Telšių apskritis

Savivaldybė:

Rietavo savivaldybė

Seniūnija:

Rietavo miesto seniūnija

Gyventojų:

3 234 (2021 m.)

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Rietãvas
Kilmininkas:	Rietãvo
Naudininkas:	Rietãvui
Galininkas:	Rietãvą
Įnagininkas:	Rietavù
Vietininkas:	Rietavè

Istoriniai pavadinimai

rus. Ретовъ, Ретово^[2]^[3]

Pašto kodas:

LT-90018

Filmuota medžiaga.^[1]

Vikiteka:

RietavasVikiteka

Rietavas – miestas Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 25 km į pietus nuo Plungės. Rietavo savivaldybės centras, Rietavo miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1873 m.

Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, pastatytas 1928 m. (skulptorius Bronius Pundzius), atstatytas 1992 m.

Paminklas L. Ivinskiui.

Rietavo dvaras ir parkas (60 ha)

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija

Rietavo Aušros katalikiška vidurinė mokykla
Žemaitijos kolegija (aukštoji neuniversitetinė mokykla)
Rietavo meno mokykla

Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešoji biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-90018)

Ligoninė

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus

Kultūros centras

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Geografija

Miestas išsidėstęs tarp Žemaičių aukštumos rytuose ir Endriejavo kalvagūbrio vakaruose, Rietavo lygumoje. Aplink miestą plyti Rietavo miškai, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo išteka Jūra (upė).

<tabber> OpenStreetMap=

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Rietavas OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Rietavas TSRS topografiniame žemėlapyje^[4]^[5].

|-| Retromaps=

	'00	'10	'20	'30	'40	'50	'60	'70	'80	'90
1800s	1808	1812	1822	1832	1842	1854	1867	1871	1885	1896
1900s	1909	1915	1922	1936	1940 1942	1954	1967	1975	1985	1990
OpenStreetMap

</tabber>

Istorija

Rietavo dvaras 1875 m.

Rietavas minimas nuo 1253 m. Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. 1527 m. minimas Rietavo valsčius ir miestelis, 1529 m. pastatyta pirmoji Rietavo bažnyčia, tais metais Rietavas jau minimas kaip miestas. Rietavo dvaras priklausė Didžiajam kunigaikščiui, kuris jį nuomodavo arba perleisdavo nuspelniusioms didikų šeimoms. Nuo 1588 m. Rietavą valdė Sapiegos. 1642 m. Rietavui suteikta savivalda. 1667 m. minimas Rietavo pavietas. Gyvenvietė garsėjo prekymečiais. Spėjama, kad apie 1700 m. per Rietavą į Lietuvą iš Europos įvežtos bulvės.^[6]

1773 m. ATR seimas už ypatingus nuopelnus Rietavą perdavė Tadui Oginskiui, po kutio Rietavą kurį laiką valdė jo sūnus Ksaveras Oginskis. 1792 m. kovo 20 d. suteiktos Magdeburgo teisės. 1795 m. padalijus ATR, Rusijos imperatorė Kotryna II Rietavą padovanojo savo favoritui Platonui Zubovui. 1812 m. Rietavą iš jo išpirko Tado Oginskio brolvaikis Mykolas Kleopas Oginskis (LDK iždininkas, garsėjęs ir kaip kompozitorius), kuris Rietavo dvarą pavedė valdyti savo sūnui Irenėjui Oginskiui.

XIX a. Rietavas buvo svarbus švietimo centras, kadangi 1763–1909 m. jis priklausė Oginskiams, puoselėjusiems kultūrą ir švietimą. Irenijus Oginskis pasistatė rezidenciją, iškilo Rietavo dvaro rūmai, Rietavo bažnyčia, I. Oginskis palaikė 1831 m. sukilimo idėjas, Rietave veikė sukilėlių amunicijos ir ginklų fabrikas. Sukilimui pralaimėjus, 1835 m. I. Oginskis reformavo baudžiavinį valstiečių valdymą ir įvedė savivaldą. Vakarų Europos pavyzdžiu jis stengėsi plėtoti pramonę – čia įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė. Amžiaus viduryje didikai įkūrė žemės ūkio mokyklą, kuri veikė 1859–1863 m., 1860 m. įkurtas Žemaitukų veislės arklių veislynas ir surengta pirmoji žemės ūkio paroda, 1872 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje profesionali muzikos mokykla, dvare veikė profesionalus simfoninis orkestras.

Rietavas XIX a. pabaigoje tapo pažangių to meto technologijų diegimo pirmūnu. 1882 m. į Plungės dvarą (dar vienus Oginskių rūmus) nutiestas pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. čia pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje, 1892 m. balandžio 17 d. per Velykas Rietavo dvare, parke ir bažnyčioje įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės. 1895 m. įrengtas unikalus vandens bokštas su vėjo jėgaine, kurios energija naudota vandeniui pumpuoti.^[7]

1874–1903 m. Rietave veikė muzikos mokykla. 1883 m. organizuotas 60 žmonių simfoninis orkestras. 1895 m. dvare pastatytas vandens bokštas su vėjo jėgaine. Oginskių galybė išblėso, kai 1909 m. mirė Bogdanas Oginskis. Po to rūmuose įvykęs didelis gaisras sunaikino per ilgus metus kauptus meno kūrinius ir vertingą biblioteką. 1926 m. išparceliuotas Rietavo dvaras.

Sovietmečiu veikė tarybinis ūkis-technikumas, įkurtas Rietavo dvaro pastatuose (likę tik fragmentai), prie technikumo pastatytas mokymo kompleksas.

1996 m. patvirtintas dabartinis Rietavo herbas.

2012 m. didžioji dalis Sauslaukio kaimo prijungta prie Rietavo.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
nuo 1527 m.	Rietavo valsčiaus centras
XVI a. vidurys		Žemaitijos seniūnija
XVI–XVIII a.		?
1775–1791 m.		Šiaulių reparticija
XIX a. – 1915 m.		Raseinių apskritis
1915 m.		Rietavo apskrities centras
1919–1947 m.		Telšių apskritis
1947–1948 m.		Plungės apskritis
1948–1950 m.		Rietavo apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Rietavo apylinkės centras	Rietavo rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1962 m.		Rietavo rajono centras
1962–1995 m.		Plungės rajonas
1995–1999 m.	Rietavo miesto seniūnija, Rietavo seniūnijos centras	Plungės rajono savivaldybė	Telšių apskritis
1999–	Rietavo miesto seniūnija, Rietavo seniūnijos centras	Rietavo savivaldybės centras	Telšių apskritis

Pavadinimo kilmė

Nepriklausomybės paminklas prie savivaldybės pastato

Vietovardžio kilmė neaiški. Kazimieras Būga iškėlė hipotezę, kad Rietavas – tai sulenkinta (Retowo) žemaitiško pavadinimo Rietuva lytis (esą sulenkinta dėl Oginskių įtakos). Rietuva, savo ruožtu, galėtų būti kildinama iš bendrinio žodžio rietuvė – „ko nors (paprastai malkų) tvarkingai sukrauta krūva; taisyklinga forma sudėta statybinė medžiaga, štabelis“. Tačiau pastarasis žodis yra aptinkamas rytų Lietuvoje, o ne Žemaitijoje – šiose vietose tam vartojamas žodis rieklė, nors ir esama žodžio rieti – „dėti malkas į riekeles, dailiai, tvarkingai krauti“. Tačiau 1253 m. minint Retowe yra mažai tikėtina, kad lietuviai gaminosi medžio kuro atsargas tokiu būdu. Apskritai, K. Būgos versijai labai stinga svarių argumentų.

Gali būti, kad tai besąs senoviškas baltiškas pavadinimas, nors priesaga ir atrodo kaip slaviška. Tokiu atveju šaknis riet- galėtų būti siejama su jau minėtu rieti, rietuoti – „šleivoti, eiti“, rietėti – „riedėti, ristis“, rietas – „šlaunis, kulšis, staibis; koja“.^[8]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.

1868 m.

1899 m.

1923 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

984

3 000

1 720

3 423

4 072

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.

-

4 490

3 979

3 251

3 234

-

Žymūs žmonės

Laurynas Ivinskis (1810–1881), liaudies švietėjas, mokėsi Rietavo agronomijos mokykloje 1859–1863 m. Jo vardo mokykloje pastatytas paminklas (1990 m., skulptorius V. Žuklys)
Bogdanas Oginskis (1848–1909), kunigaikštis
Mykolas Oginskis (1849–1902), kunigaikštis, visuomenės veikėjas
Eduardas Cinzas (1924–1996), išeivijos rašytojas (gyveno Belgijoje), gimęs ir palaidotas Rietave
Stasys Žlibinas (1936–), poetas, dainų žodžių autorius
Balys Vaitkus (1963–), vargonininkas, pianistas, klavesinininkas
Diana Žiliūtė (1976–), dviratininkė

Miestų partnerystė

Šiame Vokietijos mieste veikia Partnerystės su Rietavu sąjunga ^[9]

Šaltiniai

↑ Rietavas. Vietovės.lt. Video YouTube.
↑ Ретово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 26А (52) : Резонанс и резонаторы — Роза ди-Тиволи. С.-Петербургъ, 1899., 622 psl. (rus.){{#subobject:Rietavas (Ретово, ESBE) |Straipsnis=Rietavas |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Ретово |Žodyno tomas=Т. 26А (52) |Žodyno puslapis= 622 psl. }}
↑ Ретовъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 287 psl. (rus.)
↑ Rietavas SSRS genštabas 1985–1990 m.
↑ Rietavas loadmap.net
↑ V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius, „Vyturys“, 1990. 195 psl.
↑ Giedrė Jankevičiūtė. „Lietuva“. Vadovas // Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. 270 psl.
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 177–180 psl.
↑ [1]

Rietavas. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 713 psl.
153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 260 psl.

Rietavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 545 psl.
Rietavas. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 89 psl.
Ретовъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 287 psl. (rus.)
Apie Rietavą
Trumpa istorija
Apie Rietavą
Apie Oginskius ir spaudos draudimą

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 97% (+9914-628=9286 wiki spaudos ženklai).
KS – redaktorius – 17% (+1744-882=862 wiki spaudos ženklai).
Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 1% (+92-0=92 wiki spaudos ženklai).

[1] Rietavas. Vietovės.lt. Video YouTube.

[ESBE-2] Ретово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 26А (52) : Резонанс и резонаторы — Роза ди-Тиволи. С.-Петербургъ, 1899., 622 psl. (rus.){{#subobject:Rietavas (Ретово, ESBE) |Straipsnis=Rietavas |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Ретово |Žodyno tomas=Т. 26А (52) |Žodyno puslapis= 622 psl. }}

[GSSRI-3] Ретовъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 287 psl. (rus.)

[4] Rietavas SSRS genštabas 1985–1990 m.

[5] Rietavas loadmap.net

[6] V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius, „Vyturys“, 1990. 195 psl.

[7] Giedrė Jankevičiūtė. „Lietuva“. Vadovas // Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. 270 psl.

[8] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 177–180 psl.

[9] [1]

[2]

[3]

[1]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]