Rietavas
Kitos reikšmės – Rietavas (reikšmės).
Rietavas | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() | ||||||||||||||||
![]() Rietavo panorama | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Rietavo miesto seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 3 234 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-90018 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
RietavasVikiteka |
Rietavas – miestas Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 25 km į pietus nuo Plungės. Rietavo savivaldybės centras, Rietavo miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.
![]() |
![]() |
![]()
|
![]() |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]()
|
![]() |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
![]() |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
![]() |
Kultūros centras |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Miestas išsidėstęs tarp Žemaičių aukštumos rytuose ir Endriejavo kalvagūbrio vakaruose, Rietavo lygumoje. Aplink miestą plyti Rietavo miškai, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo išteka Jūra (upė).
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Rietavas TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Rietavas minimas nuo 1253 m. Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. 1527 m. minimas Rietavo valsčius ir miestelis, 1529 m. pastatyta pirmoji Rietavo bažnyčia, tais metais Rietavas jau minimas kaip miestas. Rietavo dvaras priklausė Didžiajam kunigaikščiui, kuris jį nuomodavo arba perleisdavo nuspelniusioms didikų šeimoms. Nuo 1588 m. Rietavą valdė Sapiegos. 1642 m. Rietavui suteikta savivalda. 1667 m. minimas Rietavo pavietas. Gyvenvietė garsėjo prekymečiais. Spėjama, kad apie 1700 m. per Rietavą į Lietuvą iš Europos įvežtos bulvės.[6]
1773 m. ATR seimas už ypatingus nuopelnus Rietavą perdavė Tadui Oginskiui, po kutio Rietavą kurį laiką valdė jo sūnus Ksaveras Oginskis. 1792 m. kovo 20 d. suteiktos Magdeburgo teisės. 1795 m. padalijus ATR, Rusijos imperatorė Kotryna II Rietavą padovanojo savo favoritui Platonui Zubovui. 1812 m. Rietavą iš jo išpirko Tado Oginskio brolvaikis Mykolas Kleopas Oginskis (LDK iždininkas, garsėjęs ir kaip kompozitorius), kuris Rietavo dvarą pavedė valdyti savo sūnui Irenėjui Oginskiui.
XIX a. Rietavas buvo svarbus švietimo centras, kadangi 1763–1909 m. jis priklausė Oginskiams, puoselėjusiems kultūrą ir švietimą. Irenijus Oginskis pasistatė rezidenciją, iškilo Rietavo dvaro rūmai, Rietavo bažnyčia, I. Oginskis palaikė 1831 m. sukilimo idėjas, Rietave veikė sukilėlių amunicijos ir ginklų fabrikas. Sukilimui pralaimėjus, 1835 m. I. Oginskis reformavo baudžiavinį valstiečių valdymą ir įvedė savivaldą. Vakarų Europos pavyzdžiu jis stengėsi plėtoti pramonę – čia įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė. Amžiaus viduryje didikai įkūrė žemės ūkio mokyklą, kuri veikė 1859–1863 m., 1860 m. įkurtas Žemaitukų veislės arklių veislynas ir surengta pirmoji žemės ūkio paroda, 1872 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje profesionali muzikos mokykla, dvare veikė profesionalus simfoninis orkestras.
Rietavas XIX a. pabaigoje tapo pažangių to meto technologijų diegimo pirmūnu. 1882 m. į Plungės dvarą (dar vienus Oginskių rūmus) nutiestas pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. čia pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje, 1892 m. balandžio 17 d. per Velykas Rietavo dvare, parke ir bažnyčioje įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės. 1895 m. įrengtas unikalus vandens bokštas su vėjo jėgaine, kurios energija naudota vandeniui pumpuoti.[7]
1874–1903 m. Rietave veikė muzikos mokykla. 1883 m. organizuotas 60 žmonių simfoninis orkestras. 1895 m. dvare pastatytas vandens bokštas su vėjo jėgaine. Oginskių galybė išblėso, kai 1909 m. mirė Bogdanas Oginskis. Po to rūmuose įvykęs didelis gaisras sunaikino per ilgus metus kauptus meno kūrinius ir vertingą biblioteką. 1926 m. išparceliuotas Rietavo dvaras.
Sovietmečiu veikė tarybinis ūkis-technikumas, įkurtas Rietavo dvaro pastatuose (likę tik fragmentai), prie technikumo pastatytas mokymo kompleksas.
1996 m. patvirtintas dabartinis Rietavo herbas.
2012 m. didžioji dalis Sauslaukio kaimo prijungta prie Rietavo.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
nuo 1527 m. | Rietavo valsčiaus centras | ||
XVI a. vidurys | Žemaitijos seniūnija | ||
XVI–XVIII a. | ? | ||
1775–1791 m. | Šiaulių reparticija | ||
XIX a. – 1915 m. | Raseinių apskritis | ||
1915 m. | Rietavo apskrities centras | ||
1919–1947 m. | Telšių apskritis | ||
1947–1948 m. | Plungės apskritis | ||
1948–1950 m. | Rietavo apskrities centras | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Rietavo apylinkės centras | Rietavo rajono centras | Klaipėdos sritis |
1953–1962 m. | |||
1962–1995 m. | Plungės rajonas | ||
1995–1999 m. | Rietavo miesto seniūnija, Rietavo seniūnijos centras | Plungės rajono savivaldybė | Telšių apskritis |
1999– | Rietavo savivaldybės centras |
Pavadinimo kilmė
Vietovardžio kilmė neaiški. Kazimieras Būga iškėlė hipotezę, kad Rietavas – tai sulenkinta (Retowo) žemaitiško pavadinimo Rietuva lytis (esą sulenkinta dėl Oginskių įtakos). Rietuva, savo ruožtu, galėtų būti kildinama iš bendrinio žodžio rietuvė – „ko nors (paprastai malkų) tvarkingai sukrauta krūva; taisyklinga forma sudėta statybinė medžiaga, štabelis“. Tačiau pastarasis žodis yra aptinkamas rytų Lietuvoje, o ne Žemaitijoje – šiose vietose tam vartojamas žodis rieklė, nors ir esama žodžio rieti – „dėti malkas į riekeles, dailiai, tvarkingai krauti“. Tačiau 1253 m. minint Retowe yra mažai tikėtina, kad lietuviai gaminosi medžio kuro atsargas tokiu būdu. Apskritai, K. Būgos versijai labai stinga svarių argumentų.
Gali būti, kad tai besąs senoviškas baltiškas pavadinimas, nors priesaga ir atrodo kaip slaviška. Tokiu atveju šaknis riet- galėtų būti siejama su jau minėtu rieti, rietuoti – „šleivoti, eiti“, rietėti – „riedėti, ristis“, rietas – „šlaunis, kulšis, staibis; koja“.[8]
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m. | ||||||
1868 m. | 1899 m. | 1923 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
984 | 3 000 | 1 720 | 3 423 | 4 072 | ||
1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
4 490 | 3 979 | 3 251 | 3 234 | - | ||
|
Žymūs žmonės
- Laurynas Ivinskis (1810–1881), liaudies švietėjas, mokėsi Rietavo agronomijos mokykloje 1859–1863 m. Jo vardo mokykloje pastatytas paminklas (1990 m., skulptorius V. Žuklys)
- Bogdanas Oginskis (1848–1909), kunigaikštis
- Mykolas Oginskis (1849–1902), kunigaikštis, visuomenės veikėjas
- Eduardas Cinzas (1924–1996), išeivijos rašytojas (gyveno Belgijoje), gimęs ir palaidotas Rietave
- Stasys Žlibinas (1936–), poetas, dainų žodžių autorius
- Balys Vaitkus (1963–), vargonininkas, pianistas, klavesinininkas
- Diana Žiliūtė (1976–), dviratininkė
Miestų partnerystė
Šiame Vokietijos mieste veikia Partnerystės su Rietavu sąjunga [9]
Šaltiniai
- ↑ Rietavas. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Ретово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 26А (52) : Резонанс и резонаторы — Роза ди-Тиволи. С.-Петербургъ, 1899., 622 psl. (rus.){{#subobject:Rietavas (Ретово, ESBE) |Straipsnis=Rietavas |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Ретово |Žodyno tomas=Т. 26А (52) |Žodyno puslapis= 622 psl. }}
- ↑ Ретовъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 287 psl. (rus.)
- ↑ Rietavas SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Rietavas loadmap.net
- ↑ V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius, „Vyturys“, 1990. 195 psl.
- ↑ Giedrė Jankevičiūtė. „Lietuva“. Vadovas // Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. 270 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 177–180 psl.
- ↑ [1]
- Rietavas. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 713 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 260 psl.
- Rietavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 545 psl.
- Rietavas. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 89 psl.
- Ретовъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 287 psl. (rus.)
- Apie Rietavą
- Trumpa istorija
- Apie Rietavą
- Apie Oginskius ir spaudos draudimą
|