Rigveda
Rigveda (Himnų knyga) – pirmoji ir seniausia iš keturių Vedų – seniausias Indijos literatūros paminklas. Tai arijų religinių himnų (ric) rinkinys, skirtas šrautos (Somos aukojimo ritualui. Jos kalba - vedų kalba.
Istorinis kontekstas
Dėl Rigvedos formavimosi chronologijos diskutuojama iki šiol, visgi linkstama manyti, kad tai galėjo vykti XIV-X a. pr Kr., nors pačios seniausios datuojamos net II tūkst. pr. m. e. pradžia. Akivaizdu, kad tai vyko dar iki arijams atsikraustant į Indiją. Tai įrodo tiek minimos gamtos realijos būdingos šiauresniam klimatui, tiek genetinis ryšys su iranėnų literatūros paminklu Avesta.
Rigvedos sandara
Rigvedą sudaro 1028 himnai. Jų ilgis varijuoja nuo 1 iki 58 posmelių; vidutiniškai - 10. Himnai suskirstyti į 10 mandalų (ciklų ar ratų). Toks skirstymas yra gana vėlyvas ir siejasmas su teksto fiksacijos periodu. Seniausios yra 2 - 7 mandalos; kiekviena jų pagal tradiciją priskiriama konkrečiai brahmanų šeimai, turinčiai tęstinumą iki šių dienų. 1 ir 10 mandalos turi po 191 mandalą. Pastarosios kaip ir 8 bei 9 mandala laikomos vėlesnėmis.
Mandalos kompozicija
Šeimyninių mandalų kompozicija yra vienoda: jos himnai eilės tvarka skiriami: 1) Agniui, 2) Indrai, 3) Višvedevams, 4) Ašvinams, 5) Ušasei.
8 mandala iš kitų išsiskiria tiek leksika, tiek turiniu. 9 mandala visa skirta Somai, kur iš visų kitų mandalų surinkti himnai jam.
Rigvedos vertimai
Dalį himnų iš lenkų k. yra išvertęs Maironis, R. Mironas („Dvylika Rig-Vedos himnų“, 1939 m.).
|
|