Rimvydas Petrauskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Rimvydas Petrauskas
Rimvydas Petrauskas.jpg

Gimė 1972 m. spalio 21 d.
Vilniuje

Veikla
Vilniaus universiteto rektorius, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, istorijos mokslų daktaras, medievistas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedros vedėjas

Rimvydas Petrauskas (g. 1972 m. spalio 21 d. Vilniuje) – Vilniaus universiteto rektorius nuo 2020 m. balandžio mėn., Lietuvos mokslų akademijos akademikas, istorikas, istorijos mokslų daktaras, medievistas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedros vedėjas.

Biografija[taisyti]

19901997 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Nuo 1998 m. dėstė Senovės ir viduramžių istorijos katedroje lektoriaus, vėliau docento pareigose. Stažavosi Berlyno, Greifsvaldo ir Krokuvos universitetuose, Herderio institute Marburge. 2001 m. lapkričio 16 d. Vilniaus universitete apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: sudėtis-struktūra-valdžia“.

Tyrinėjimų kryptis – XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija, Viduramžių recepcija moderniojoje visuomenėje.

Nuo 2004 m. aktyviai dalyvauja asociacijų, universiteto fakultetų tarybų ir kitų organizacijų veikloje. Prof. R. Petrauskas yra Lietuvos mokslo akademijos tikrasis narys. Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas. Nuo 2012 m. Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos narys. Nuo 2013 m. Mokslo draugijos Torunėje narys. Monografijos ir kelių knygų vienas sudarytojų ir bendraautorius, mokslinių žurnalų redkolegijų narys. Vilniaus universiteto mokslinių leidinių serijos „Fontes et studia historiae universitatis Vilnensis“ redkolegijos pirmininkas.

Mokslo organizacinė veikla[taisyti]

  • Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros vedėjas (nuo 2007);
  • Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas (nuo 2012);
  • Lietuvos mokslo tarybos narys (2008-2013);
  • Lietuvos aukštojo mokslo tarybos narys (nuo 2013);
  • Nacionalinės Lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programos Vykdymo grupės pirmininkas Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos Vykdymo grupės pirmininkas (nuo 2016);
  • Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto viceprezidentas (2004-2013), prezidentas (nuo 2013);
  • Vadovavimas jungtiniam Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto istorijos krypties doktorantūros komitetui (nuo 2011);
  • Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininko pavaduotojas (nuo 2013);
  • Lietuvos istorijos instituto mokslinės tarybos narys, tarybos pirmininko pavaduotojas (2009-2015, nuo 2015 (nauja kadencija));
  • Vilniaus universiteto Senato narys (2010-2014);
  • Vilniaus universiteto Mokslo komiteto narys (2006-2014);
  • Lietuvos mokslo tarybos ekspertas (nuo 2008);
  • Tarptautinės mokslinės duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertas (nuo 2008);
  • Mokslinio žurnalo „Miestų praeitis“ redkolegijos narys (nuo 2004);
  • Mokslinio žurnalo „Lietuvos istorijos metraštis“ redkolegijos narys (nuo 2006);
  • Mokslinio tęstinio leidinio „Istorijos šaltinių tyrimai“ redkolegijos narys (nuo 2008);
  • Mokslinio žurnalo „Lietuvos istorijos studijos“ redkolegijos narys (nuo 2013);
  • Mokslinio žurnalo Rocznik Lituanistyczny“ redkolegijos narys (nuo 2015);
  • Mokslinio tęstinio leidinio Ukraina Lithuanica: студiї з iсторiї Великого князiства Литовського redkolegijos narys (nuo 2009);
  • Tarptautinių mokslo konferencijų organizacinių komitetų narys. Pirmų 3 nacionalinių Lietuvos istorikų suvažiavimų organizavimas (2005 m. Vilniuje, 2009 m. Klaipėdoje, 2013 m. Šiauliuose);
  • Vokiečių istorijos instituto Varšuvoje (Deutsches Historisches Institut Warschau) mokslinės tarybos narys (2008-2016);
  • Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos (Internationale Historische Kommission zur Erforschung des Deutschen Ordens) narys (nuo 2012);
  • Mokslo draugijos Torunėje (Towarzystwo Naukowe w Toruniu) narys (nuo 2013)
  • Lietuvos Mokslų akademijos akademikas nuo 2016 m. balandžio 26 d.
  • VU rektorius (nuo 2020 m. balandžio mėn.)

Mokslo premijos[taisyti]

  • 2003 ir 2009 m. Vilniaus universiteto Rektoriaus premija už mokslinius pasiekimus
  • 2005 m. Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos Jaunojo mokslininko valstybės stipendija
  • 2019 m. Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija vėlyvaisiais Viduramžiais (2004–2018)“

Mokslininkų rengimas[taisyti]

Vadovavimas doktorantams:[taisyti]

  • Tomas Čelkis (VU Istorijos fakultetas) „Valdžia ir erdvė: Lietuvos teritorializacijos procesas XIV a. vid. – XVI a.“ (nuo 2007, apginta 2011)
  • Reda Bružaitė (VU Istorijos fakultetas) „Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapinė dvasininkija XV – XVI a. III ketvirtyje“ (nuo 2007, apginta 2012)
  • Agnė Railaitė (VU Istorijos fakultetas) „Lietuvių kilmės iš romėnų teorijos atspindžiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės genealogijoje ir heraldikoje“ (nuo 2008, apginta 2013)
  • Vytautas Volungevičius (VU Istorijos fakultetas) „Pilis ir jos sociopolitinės transformacijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje – XVI a. pirmoje pusėje“ (nuo 2009, apginta 2014)
  • Vladas Liepuonius (VU Istorijos fakultetas) „Homo novus LDK elite: Leono Sapiegos atvejis“ (nuo 2012)Mindaugas Klovas (VU Istorijos fakultetas) „Bajorų dokumentai: privačių dokumentų atsiradimas ir raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV-XVI a. vid.“ (nuo 2012)
  • Ričardas Dediala „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XIII a. pabaigoje – XIV pradžioje: politika, visuomenė, karyba“ (VU Istorijos fakultetas) (nuo 2015)
  • Tomas Vaitkus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdžios elitas 1522-1569 m.: sudėtis ir struktūra“ (VU Istorijos fakultetas) (nuo 2015)

Vadovavimas podaktarinei stažuotei:[taisyti]

  • Sergey Polekhov (VU Istorijos fakultetas, 2013-2015) „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusėniškų žemių valdymo sistemos formavimasis XIV–XV a.“

Vadovavimas užsienio stipendininkams:[taisyti]

  • Kristina Markman (California State University, Los Angeles, Fulbright stipendija, VU Istorijos fakultetas, 2012-2013) „Between Two Worlds: Image and Power Politics in the Grand Duchy of Lithuania“

Svarbiausios publikacijos[taisyti]

Monografijos:[taisyti]

  • Petrauskas, R. Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: sudėtis – struktūra – valdžia, Vilnius, 2003
  • Kiaupienė, J., Petrauskas, R. Lietuvos istorija. T. IV: Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386–1529 m.. Vilnius, 2009.
  • Lietuvos istorija. III tomas. Valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų. XIII a. – 1385 m., Vilnius, 2012 (kartu su Darium Baronu ir Artūru Duboniu)
  • Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje, Vilnius, 2012 (kartu su Dangiru Mačiuliu ir Dariumi Staliūnu)
  • Galia ir tradicija: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos, Vilnius, 2016

Knygų parengimas:[taisyti]

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai, sudarė Vytautas Ališauskas, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys, Rimvydas Petrauskas, Eligijus Raila, Vilnius, 2001. Lenk. vert.: Kultura Wielkiego Księstwa Litewskiego. Analizy i obrazy, oprac. Vytautas Ališauskas, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys, Rimvydas Petrauskas, Eligijus Raila, Kraków, 2006
  • Lietuvos valstybės susikūrimas europiniame kontekste, sudarė Rimvydas Petrauskas, Vilnius, 2008
  • Tannenberg – Grunwald – Žalgiris 1410: Krieg und Frieden im späten Mittelalter, hrsg. von Werner Paravicini, Rimvydas Petrauskas und Grischa Vercamer, Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2012

Šaltinių publikacijos:[taisyti]

  • Mindaugo knyga. Istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, parengė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Vilnius, 2005
  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494-1504), parengė Darius Antanavičius ir Rimvydas Petrauskas, Vilnius, 2007
  • Eberhard Windecke, Imperatoriaus Zigmanto knyga. XV a. Lietuvos valdovų portretai, parengė Jūratė Kiaupienė ir Rimvydas Petrauskas, Vilnius, 2015

Straipsniai:[taisyti]

  • The Lithuanian Nobility in the Late-Fourteenth and Fifteenth Centuries: Composition and Structure, in: Lithuanian Historical Studies, vol. 7, 2002, Vilnius, 2003, p. 1-22
  • Monowadztwo litewskie XIV-XV wieku: gówne linie rozwoju, in: Genealogia : stan i perspektywy badaĄ nad spoleczeĄstwem Polski redniowiecznej na tle porównawczym, ToruĄ, 2003, s. 317-332
  • Der litauische Blick auf den polnisch-litauischen Staatsverband – „Verlust der Staatlichkeit“ oder Bewahrung der Parität, in: Zeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung, Bd. 53 (H. 3), 2004, S. 363-372
  • Socialiniai ir istoriografiniai lietuvių kilmės iš romėnų teorijos aspektai, in: Literatūros istorija ir jos kūrėjai (Senoji Lietuvos literatūra Kn. 17), Vilnius, 2004, p. 270-285
  • Der Frieden im Zeitalter des Krieges. Formen friedlicher Kommunikation zwischen dem Deutschen Orden und dem Großfürstentum Litauen zu Beginn des 15. Jahrhunderts, in: Annaberger Annalen, Bd. 12, 2004, S. 28-42
  • Žemaičių diduomenė ir politinė padėtis Žemaitijoje XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje, in: Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos, sudarė Antanas Ivinskis, Vilnius, 2004, p. 151-172
  • Titulas ir valdžia: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų savimonės pokyčiai XVI amžiaus pirmoje pusėje, in: Pirmasis Lietuvos Statutas ir epocha (Specialusis “Lietuvos istorijos studijų” leidinys. T. 3), sudarė Irena Valikonytė ir Lirija Steponavičienė, Vilnius, 2005, p. 35-46.
  • Ankstyvosios valstybinės struktūros Lietuvoje XIII amžiuje–XV amžiaus pradžioje, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 16, 2005, p. 19-30
  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: Didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV-XV a., in: Parlamento studijos, t. 3, 2005, p. 9-32
  • Didžiojo kunigaikščio institucinio dvaro susiformavimas Lietuvoje (XIV a. pabaigoje – XV a. viduryje), in: Lietuvos istorijos metraštis 2005/1, Vilnius, 2006, p. 5-38
  • Knighthood in the Grand Duchy of Lithuania from the Late Fourteenth to the Early Sixteenth Centuries, in: Lithuanian Historical Studies, vol. 11/2006, V, 2007, p. 39-66
  • Nuo Vytauto iki Aleksandro Jogailaičio: didžiojo Lietuvos kunigaikščio dvaro tęstinumo problema, in: Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha, Vilnius, 2007, p. 47-55
  • Tolima bičiulystė: asmeniniai Vokiečių ordino pareigūnų ir Lietuvos valdovų santykiai, in: Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje savimonėje, sudarė Rita Regina Trimonienė ir Robertas Jurgaitis, Šiauliai, 2007, p. 206-222
  • Riteriai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje, in: Istorijos šaltinių tyrimai, t. 1, Vilnius, 2008, p. 91-113.
  • Pareigybių sistemos susikūrimas, in: Lietuvos vidaus reikalų istorija, Vilnius, 2008, p. 55-77
  • Socialiniai pokyčiai Lietuvoje valstybės formavimosi laikotarpiu, in: Lietuvos valstybės susikūrimas europiniame kontekste, sudarė Rimvydas Petrauskas, Vilnius, 2008, p. 160-183. Tas pats vokiškai: Der soziale Wandel bei der litauischen Staatsbildung, in: ibid., p. 184-211
  • Vėlyvųjų viduramžių Europa ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir kultūros raida XIV-XVI amžiuje, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 23, 2009, p. 69-84
  • Zenonas Ivinskis ir Henrykas owmiaĄskis: pokyčiai tarpukario medievistikoje Kaune ir Vilniuje, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai (Specialusis “Lietuvos istorijos studijų” leidinys. T. 7), sudarė Alfredas Bumblauskas ir Grigorijus Potašenko, Vilnius, 2009, p. 225-235
  • Die drei Namen der Schlacht: Erinnerungsketten um Tannenberg/Grunwald/Žalgiris, in: Verflochtene Erinnerungsorte. Polen und seine Nachbarn im 19. und 20. Jahrhundert, hrsg. von Martin Aust, Krzysztof Ruchniewicz, Stefan Toebst, Köln-Weimar-Wien, 2009, S. 119-136 (kartu su Darium Staliūnu)
  • Lenkijos–Lietuvos unija ir lenkų–lietuvių diduomenės ryšiai: realios unijos link, in: Lietuvių-lenkų santykiai amžių tekmėje. Istorinė atmintis / Stosunki polsko-litewskie na przestrzeni wieków. Pamię historyczna, Vilnius, 2009, p. 60-75
  • Valdovas ir jo karūna: neįvykusios Vytauto karūnacijos aplinkybės, in: Lietuvos istorijos metraštis: 2009/2, Vilnius, 2010, p. 57-72
  • Грунвальдзкая бiтва i лiтоўская гiстарычная традыцыя, in: Arche Пачатак. Т. 9: 2010. Грунвальд: 1410-2010, Менск, Arche-Пачатак, 2010, c. 268-277
  • Korona Witolda: niedosza koronacja i jej póniejsza legenda historyczna, in: Tradycja – metody przekazywania i formy upamiętnienia w paĄstwie polsko-litewskim, XV – pierwsza poowa XIX wieku, pod red. Urszuli Augustyniak, Warszawa, 2011, s. 13-23
  • Mediewistyka polska a historiografia litewska, in: Widziane z zewnątrz. I kongres zagranicznych badaczy dziejów Polski, pod red. Michaa Baczkowskiego, Tomasza Gąsowskiego, Andrzeja Nowaka, Zenona Piecha i Bogdana Szlachty, t. 1, Warszawa, 2011, s. 147-156
  • Ksztatowanie się instytucji dworu wielkoksiąęcego w Wielkim Księstwie Litewskim (koniec XIV – poowa XV wieku), in: Politeja. Pismo wydziau studiów międzynarodowych i politycznych Uniwersytetu JagielloĄskiego, t. 16/2: Studia litewskie, Kraków, 2011, s. 155-185
  • Tarp kivirčų ir sutarimų: socialinės ir politinės Liublino unijos prielaidos, in: Liublino unija: idėja ir jos tęstinumas / Unia lubelska: idea i jej kontynuacja, sudarė Liudas Glemža ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius, 2011, p. 36-42. Tas pats lenkiškai: Między konfrontacją a porozumieniem: spoeczne i polityczne prszesanki unii lubelskiej, in: ibid., p. 43-49
  • Didikas ir patronas: LDK diduomenės bažnytinės fundacijos XV a., in: Šviesa ir šešėliai Lietuvos evangelizacijos istorijoje, Vilnius, 2011, p. 161-183
  • Iki ir po Didžiojo mūšio: politiniai pokyčiai Rytų Pabaltijyje Žalgirio mūšio epochoje, in: Jogailos ir Vytauto laikai. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, Kaunas, 2011, p. 8-20
  • Litauen und der Deutsche Orden: Vom Feind zum Verbündeten, in: Tannenberg – Grunwald – Žalgiris 1410: Krieg und Frieden im späten Mittelalter, hrsg. von Werner Paravicini, Rimvydas Petrauskas und Grischa Vercamer, Wiesbaden, 2012, S. 237-251
  • Правящий род и знать: к вопросу о предпосылках формирования Литовского государства, in: Studia Slavica et Balcanica Petropolitana, t. 1, 2012, c. 95-116
  • Vienas karalius ir du bandymai: karalystės projektai Viduramžių Lietuvoje, in: Acta Academiae artium Vilnensis T. 65-66: Lietuvos kultūros karališkasis dėmuo: įvaizdžiai, simboliai, reliktai, Vilnius, 2012, p. 41-50
  • Związki personalne między monowadztwem Polski i Litwy od koĄca XIV do poowy XVI wieku, in: Narodziny Rzeczypospolitej. Studia z dziejów redniowiecza i czasów wczesnonowoytnych, red. Waldemar Bukowski i Tomasz Jurek, t. 1, Kraków, 2012, s. 479-496
  • Grunwaldu ycie pomiertne od XV do XX w. w historiografii i tradycji litewskiej, biaoruskiej i sowieckiej, in: Wojna, pamię, tosamo. O bitwach i mitach bitewnych, pod red. Jana M. Piskorskiego, Warszawa, 2012, s. 147–164, 193–197
  • Laisvi valstiečiai, laisvi bajorai, laisvas valdovas: laisvės sąvoka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šaltiniuose XIV-XVI a. pradžioje, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis. Mokslinių straipsnių rinkinys. Skiriama profesorės Jūratės Kiaupienės 54-mečiui, sudarė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius, 2012, p. 65-866
  • Тевтонский Орден в литовской историографии: стабильные образы и меняющаяся перспектива, in: Studia teutonica. Исследования по истории Немецкого ордена, т. 1, Калининград, 2012, c. 104- 123
  • Europa pónego redniowiecza a rozwój spoeczeĄstwa i kultury Wielkiego Księstwa Litewskiego, in: Zapiski Historyczne, t. 78/3, 2013, s. 39-57
  • Между Вильнюсом и Киевом: литовские вельможи во главе Киевского воеводства в XV– начале XVI вв., in: Ukraina Lithuanica: студiї з iсторiї Великого князiства Литовського, т. 2, Київ, 2013, c. 48-60
  • Atrandant protėvius: genealoginio mąstymo prielaidos ir užuomazgos Lietuvoje XIV – XVI a. viduryje, in: Ministri historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrimuose. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas dr. Edmundo Rimšos 65-ečio sukakčiai, sudarė Zigmantas Kiaupa ir Jolita Sarcevičienė, Vilnius, 2013, p. 45-63
  • Gediminaičių pasaulis: tarptautinės politikos ir diplomatinės veiklos formos bei galimybės XIV a. antrojoje pusėje, in: Vidurio Rytų Europa mūšio prie Mėlynųjų Vandenų metu, red. Vytas Jankauskas ir Vitaliy Nagirnyy, Kaunas-Kraków, 2013, p. 187-197
  • Monarcha i wasal: Witold a unia horodelska, in: Prace Historyczne, nr. 2 (141), 2014, s. 221-233
  • Чаму вымiрае магнатэрыя: лëсы магнацкiх родаў Вялiкага Княства Лiтоўскага, Arche Пачатак, Т. 6, 2014: Магнатэрыя Вялiкага Княства Лiтоўскага, Мiнск, 2014, с. 11-25
  • Gediminaičiai, Algirdaičiai, Jogailaičiai – stirps regia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, in: Lietuva-Lenkija-Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai, sudarė Eugenijus Saviščevas ir Marijus Uzorka, Vilnius, 2014, p. 22-34. Tas pats angliškai: The Gediminids, the Algirdids and the Jagiellonians – stirps regia in the Grand Duchy of Lithuania, in: ibid., p. 35-47„Jei bajoras iš pono dvarą išsitarnautų”. Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje – XVI amžiaus viduryje, in: Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė (Specialusis “Lietuvos istorijos studijų” leidinys. T. 12), sudarė Irena Valikonytė ir Lirija Steponavičienė, Vilnius, 2015, p. 87-100
  • Tarp riteriško mobilumo ir indigenato teisės: svetimšaliai riteriai didžiojo kunigaikščio dvare, in: Krikščionių visuomenės raidos atodangos LDK vakarinėje dalyje ir Prūsijoje: nuo užuomazgos iki brandos, sudarė Marius Ščavinskas, Klaipėda, 2015, p. 183-193
  • Litewski JagielloĄczyk? Rządy Aleksandra JagielloĄczyka w Wielkim Księstwie Litewskim, in: Jagiellonowie i ich wiat. Dynastia królewska w drugiej poowie XIV i w XVI wieku, pod red. Boeny Czwojdrak, Jerzego Sperki i Piotra Węcowskiego, Kraków, 2015, s. 197-209
  • Valdovo svainiai ir satrapų palikuonys: Lietuvos diduomenė krikšto išvakarėse, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos. Profesoriaus Mečislovo Jučo 90-mečio jubiliejui skirtas straipsnių rinkinys, sudarė Vydas Dolinskas, Rimvydas Petrauskas, Edmundas Rimša, Vilnius, 2016, p. 131-141
  • Petrauskas, R. „XV amžiaus Lietuvos bajorijos struktūra: giminės problema“. In Tarp istorijos ir būtovės. Studijos prof. Edvardo Gudavičiaus 70–mečiui. Sud. A. Bumblauskas, R. Petrauskas. Vilnius, 1999, p. 123–158.
  • Petrauskas, R. „Vytauto laikų didikų giminė“. Lituanistika, 2000, Nr. 1/2, p. 16–31.
  • Petrauskas, R. „Giminaičiai ir pavaldiniai: Lietuvos bajorų grupės XIV a. pab. – XV a. I pusėje“. In Lietuva ir jos kaimynai: nuo normanų iki Napoleono: prof. Broniaus Dundulio atminimui. Vyr. red. I. Valikonytė. Vilnius, 2001, p. 107–126.
  • Gudavičius, E. Lietuvos europėjimo kelias: istorinės studijos. Sud. A. Bumblauskas, R. Petrauskas. Vilnius, 2002.
  • Petrauskas, R. „Ponas savo žemėje: Lietuvos pareigūnai XIV a. pabaigoje – XV amžiuje“. Lietuvos istorijos metraštis 2001/1. Vilnius, 2002, p. 9–30.
  • Petrauskas, R. „Vytauto dvaras: struktūra ir kasdienybė“. Naujasis Židinys–Aidai, 2003, Nr. 1–2 (145–146), p. 39–44.
  • Petrauskas, R. „Die Staatsstrukturen des frühen Grossfürstentums Litauen“. Litauisches Kulturinstitut. Jahrestagung 2003. Lampertheim, 2004, S. 13-26.
  • Stakauskas, J. Lietuva ir Vakarų Europa XIII amžiuje. Baigiamąjį žodį parašė R. Petrauskas. Vilnius, 2004.
  • Einhardas, Karolio Didžiojo gyvenimas. Lotynišką tekstą parengė ir į lietuvių kalbą vertė M. Čiurinskas, įvadą ir paaiškinimus parašė R. Petrauskas. Vilnius, 2005.
  • Petrauskas, R. „Historia a współczesność. Pierwszy zjazd historyków Litwy“. Zapiski historyczne, 2006, t. 71, z. 1, s. 99-106.
  • Petrauskas, R. „Litauen: Eine Nation zwischen verschiedenen Kulturen“. In Die zehn neuen EU-Mitgliedstaaten – Spezifika und Profile. Hrsg. von R. Hrbek. Berlin, 2006, S. 31-43.
  • Petrauskas, R. „LDK bajoriško seimo susiformavimas Vidurio Rytų Europos luominių susirinkimų raidos kontekste“. In Parlamentarizmo genezė Europoje ir Lietuvos atvejis: tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Vilnius, 2008, p. 5-15.
  • Petrauskas, R. „Užmirštas karalius: Mindaugas LDK visuomenės savimonėje XIV a. pabaigoje – XVI a.“. In Mindaugas Karalius. Sud. V. Ališauskas. Vilnius, 2008, p. 51-63.
  • Petrauskas, R. „Vytauto vainikas. Neįvykusios karūnacijos ir „dingusios karūnos“ reikšmės“. Naujasis Židinys–Aidai, 2009, Nr. 10–11 (226–227), p. 388–393.

Šaltiniai[taisyti]

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+24764-43=24721 wiki spaudos ženklai).
  • Antanas Buračas – redaktorius (+91-0=91 wiki spaudos ženklai).