Rita Kliorienė-Čyvaitė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Rita Kliorienė-Čyvaitė (1955 m. gegužės 16 d. Clevelande, OH-JAV), pianistė, pedagogė, chorvedė, kompozitorė.

Biografija

Nuo ketverių metų pradėjo mokytis skambinti fortepijonu (mokė A. Alkaitytė ir J. Kazėnas), 13 metų įstojo į Cleveland Music Settlement ir ketverius metus fortepijono mokėsi pas kompozitorių J. Švedą, lankė ir kitas privalomas muzikos disciplinas. 1974 baigė Šv. Kazimiero lituanistinę mokyklą, 19691973 mokėsi Villa Angela aukštesniojoje mokykloje, 1974 baigė aukštuosius lituanistinius kursus. 1973 įstojo į Cleveland State University Muzikos fakultetą, kur fortepijono mokėsi pas prof. A. Kuprevičių. Penkerių metų universiteto kursą baigė per ketverius metus aukščiausiais pažymiais ir aukščiausiu atžymėjimu – Summa cum laude. Tai buvo pirmoji universiteto studentė, baigusi Muzikos fakultetą aukščiausiais pažymiais. 1977 R. Kliorienė įgijo bakalauro laipsnį iš muzikos pedagogikos ir fortepijono specialybių. Universitete garsėjo kaip geriausia tinklininkė ir atletė.

Dar studijuodama 1974 įkūrė studenčių vokalinį ansamblį „Nerija“, kurį išaugino į gan pajėgų meno kolektyvą. Jo repertuare buvo per 150 įvairių kūrinių: lietuvių liaudies ir originalių dainų, užsienio klasikų kūrinių ir giesmių. „Nerija“ koncertavo daugelyje JAV ir Kanados miestų, 1980 m. birželio 5 d. – 1980 m. birželio 24 d. gastroliavo Pietų Amerikoje – Kolumbijoje, Venesueloje, Brazilijoje, Argentinoje ir Urugvajuje. „Nerija" įdainavo ir išleido dvi plokšteles (1978 ir 1980).

19761977 R. Kliorienė buvo Clevelando valstybinio universiteto Muzikos departamento klausos lavinimo mokytojo asistentė ir dėstė fortepijoną Cleveland Music School Settlement, 19771979 dėstė muziką Roxboro mokykloje, vadovavo net trims chorams, statė operetes. 19791980 dirbo muzikos leidykloje Ludwig Music Publishing Company. 19811990 buvo tautinių šokių ansamblio „Grandinėlė" orkestro vadovė – instrumentavo daug kūrinių. Ansamblis koncertavo JAV ir Kanadoje, 1984 Romoje, minint Šv. Kazimiero 500-ąsias mirties metines, 1990 dalyvavo Lietuvos tautinėje dainų šventėje Vilniuje.

Nuo 1986 dainavimo mokytoja Šv. Kazimiero lituanistinėje mokykloje Clevelande. Vadovauja chorui ir vokaliniams ansambliams, kurie rengia metinius koncertus, dalyvauja įvairiose tautinėse šventėse ir minėjimuose. 1995 vaikų choras gražiai pasirodė Kanados Kultūros tarybos surengtoje vaikų šventėje Toronte. Dainavo šventės baigiamajame koncerte, konkursuose laimėjo įvairių prizų. Vadovė (talkina mokytoja Eglė Laniauskienė-Giedraitytė) nemaža dainų chorui sukūrė pati.

1982 R. Kliorienė pakviesta vadovauti Dievo Motinos lietuvių parapijos mišriajam chorui Clevelande. Iš pradžių chore buvo tik 27 dalyviai, vėliau jų pagausėjo iki 38 (24 moterys ir 14 vyrų). Pagrindinis choro tikslas yra giedoti bažnyčioje religinių švenčių metu – daugiausia dėmesio skiriama šv. Kalėdų Bernelių ir šv. Velykų Prisikėlimo mišioms. Tačiau nuo 1985 choras išplėtojo ir koncertinę veiklą. Pirmasis reprezentacinis choro pasirodymas įvyko 1986 Vasario 16-osios minėjimo iškilmėse Clevelande. 1987 choras koncertavo Lietuvos Krikščionybės 600 metų jubiliejiniuose minėjimuose Clevelande, Romoje, Rochesteryje ir Chicagoje, atnaujintos Dievo Motinos bažnyčios šventinimo proga giedojo šv. Mišių metu, o iškilmingame koncerte su pianistu A. Smetona atliko L. van Beethoveno „Fantaziją fortepijonui, chorui ir orkestrui“, 1988 m. birželio 26 d. kartu su Toronto „Volungės“ choru (vadovė D. Viskontienė) dainavo Toronte vykusiame Pasaulio lietuvių IV Kultūros kongreso baigiamajame koncerte ir dar surengė tris papildomus koncertus. Jungtinio choro koncertas buvo pradėtas J. NaujalioJ. Juzeliūno daina „Lietuva brangi“ ir baigtas L. van Beethoveno „Chorine fantazija“. 1989 m. kovo 19 d. Clevelando Dievo Motinos parapijos šventovėje su Rochesterio lietuvių choru (vadovas R. Obalis) ir solistais atliko G. Faurė „Requiem“. 1990 R. Kliorienės iniciatyva suorganizuotas jungtinis pabaltijiečių choras ir surengti keli koncertai. 1990 spalio mėn. choras Clevelande koncertavo su Toronto „Volungės“ choru, o 1993 Toronto Prisikėlimo parapijos salėje kartu su „Volunge“ surengė religinės muzikos koncertą Verbų sekmadienio proga. Skambėjo J. Govėdo kūrinys „Už Lietuvą tėvynę motiną“, Aleliuja iš G. F. Händelio oratorijos „Mesijas“, ištraukos iš J. S. Bacho ir G. Verdi kūrinių, F. Schuberto Mišios G-dur ir J. Gaubo „Exaltabo te, Domine“. 1994 m. balandžio 17 d. jungtinio choro programa pakartota Dievo Motinos parapijos salėje Clevelande. R. Kliorienės vadovaujamas choras 1995 koncertavo laikraščio „Tėviškės žiburiai“ 45-mečio ir laikraščio „Dirva“ 80-mečio iškilminguose minėjimuose. Paminėtinas 1996 m. spalio 13 d. choro koncertas surengtas Dievo Apvaizdos parapijos kultūros salėje Southfield, MI. Darniai tada skambėjo J. Tamulionio dainos „Kupolio kupolėlio“ ir „Buvo dūda Vilniuj“, E. Balsio „Lek' gerve“, L. Vilkončiaus „Ai, rūksta, rūksta“. Gloria iš F. Schuberto Mišių G-dur, choras iš B. Smetanos operos „Parduotoji nuotaka“, V. Daukšos „Sveika Marija“, R. Kliorienės „Daina iš širdies“, F. Strolios „Svajonė“, G. Puccini, F. Lehäro, G. Rossini, G. Gershwino kūriniai. Be minėtų koncertų, choras dalyvavo daugelyje tautinių renginių, 1991 7-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje Chicagoje. Choro repertuare apie 170 giesmių, 55 dainos ir nemaža stambių klasikinių kūrinių. 1996 chorui suteiktas „Exultate“ vardas. Choras įdainavo ir išleido 13 giesmių kompaktinį diską „Prakartėlėn skubu“ (1991), o 1995 velykinių giesmių kasetę „Prisikėlė jis".

Visuomeninė veikla

1985 Lietuvių Muzikų sąjungos seime Chicagoje išrinkta Muzikos komisijos pirmininke (1987 vėl perrinkta), 19861988 šios sąjungos pirmininkė, nuo 1989 Siaurės Amerikos chorų dirigentų sąjungos aktyvi narė. 1987 Romoje, švenčiant Lietuvos Krikščionybės 600 metų sukaktį, dirigavo 150 dalyvių jungtiniam chorui Šv. Jono Laterno ir Maria Maggiore bazilikose. 1991 7-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės jungtinio choro dirigentė (kartu su D. Viskontiene buvo Muzikos komisijos pasirengti dainų šventei pirmininkė), šventei instrumentavo šokių muziką simfoniniam orkestrui. 1994 I Pasaulio lietuvių dainų šventės jungtinio choro dirigentė Vilniuje – dirigavo S. Sodeikos dainą „Siaurės pašvaistė“, buvo chorų konkurso žiuri narė. Sukūrė dainų vaikų ir suaugusiųjų chorams, solistams ir giesmių. Daina mišriajam chorui „Viena šeima – viena tauta“ buvo įtraukta į 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje repertuarą. Šią dainą ji šventėje ir dirigavo, buvo chorų konkurso žiuri pirmininkė. Populiarios dainos vaikų chorui „Mes ateitis“, „Džiaukis gyvenimu“, „Pirmosios komunijos giesmė“, vestuvinė giesmė „Palaimink mūs meilę" ir kt.

Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+8807-0=8807 wiki spaudos ženklai).