Rožinis vynas
Rožinis vynas arba rausvasis vynas (pranc. rosé; isp. rosado; it. rosato; angl. blush) yra vynas, kurio spalva gali būti įvairiausia – nuo vos blyškios, pilkšvos rožinės iki ryškios ir gilios, priklausomai nuo vynui gaminti naudojamų vynuogių ir maceracijos trukmės, t. y. to, kiek ilgai vynuogių odelės mirkomos vynuogių sultyse.[1]
Kuo trumpesnė maceracija (ji gali siekti nuo vos kelių valandų iki kelių parų), tuo vynas bus šviesesnis, ir priešingai.[1]
Rožiniai vynai gaminami saldūs, pusiau sausi ir sausi. Būtent pastarojo stiliaus yra dauguma Europos vynų.[1]
Dauguma rožinių vynų gaminami iš raudonųjų vynuogių veislių. Dažnai – iš 'Pinot Noir', 'Syrah', 'Grenache', 'Merlot', 'Malbec', 'Cabernet Sauvignon', 'Tempranillo', 'Sangiovese', 'Zinfandel' ar mažai žinomų vietinių veislių, priklausomai nuo šalies ar regiono tradicijų.[1]
Rožiniai vynai nėra skirti ilgai laikyti, jie trumpaamžiai. Gaiviausi – jauni, išlaikyti iki vienų metų. Vėliau gali kisti ir spalva, ir aromatas, ir skonis.[1]
Rožiniai putojantieji rosé, kaip ir rožinis šampanas, tradiciškai gaminami iš raudonųjų ir baltųjų veislių mišinių. Kartais taip gaminami ir tykieji vynai, tačiau rimti gamintojai šio metodo netaiko.[1]
Rožiniai vynai patiekiami tik labai gerai atšaldyti, nuo 4 iki 8 C.[1]
Provanso kraštas pagal rožinio kiekį pirmauja pasaulyje. Kitaip nei baltasis ar raudonasis, rožinis keliauja mažai: daugiausia jo išgeriama tame regione ar šalyje, kur jis padaromas.[1]
Štai Provanso vyndariai eksportuoja į kitas šalis tik dešimtadalį savo produkcijos, ir tai – bene vien į kaimynines. Kone trečdalis pasaulyje rožinio pagaminama kaip tik Prancūzijoje, prancūzai kasmet jo išgeria maždaug 7 mln. hektolitrų.[1]
Šaltiniai
| ||||||