Robert Wilson

Robertas Wilsonas (angl. Robert Wilson, g. 1941 m. spalio 4 d.) – amerikiečių avangardinio teatro režisierius ir dramaturgas.

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Taip pat, jei norite, Tvarkos projekte galite parašyti, kad sutvarkėte šį straipsnį. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Robertas Wilsonas yra amerikiečių avangardinio teatro režisierius ir dramaturgas, jis vadinamas svarbiausiu avangardinio teatro menininku ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje.

Per visą savo karjerą Robertas Wilsonas taip pat dirbo kaip choreografas, artistas, dailininkas, skulptorius, video menininkas, garso ir apšvietimo dizaineris.

Robertas Wilsonas labiausiai žinomas dėl bendro darbo su Philip Glass – operos „Einšteinas paplūdimyje” („Einstein on the Beach“). Ši opera yra pirmoji ir ilgiausioji menininko opera, ji trunka apie 5 valandas. Opera parengta preciziškai – aktoriai puikiai vaidino, buvo įsijautę į savo vaidmenis, dekoracijos žavėjo žiūrovus, choras bei orkestras buvo nuostabus fonas. Kalba, judesys, apšvietimas, dekoracijos – R. Wilsono „arkliukas“, o šioje operoje viskas ypatingai derėjo.

Robertas Wilsonas yra bendradarbiavęs ir su daugeliu kitų menininkų, įskaitant Heiner Müller, William S. Burroughs, Allen Ginsberg, Lou Reed, Tom Waits, ir David Byrne.

1. Biografija

R. Wilsonas gimė Loree Velma (mergautinė pavardė Hamilton) ir advokato D. M.Wilsono šeimoje, Teksase, Waco mieste. 1959–1962 m. menininkas Teksaso universitete studijavo verslo administravimą. 1963 m. R.Wilsonas persikėlė į Niujorką ir 1965 m. pradėjo studijuoti architektūrą Prat institute (Pratt Institute), Bruklyne (Brooklyn). 1968 m. R.Wilsonas įkūrė eksperimentinės veiklos bendrovę „Byrd Hoffman School of Byrds“ (ji pavadinta šokėjos vardu, kuri menininkui paauglystės metu padėjo įveikti kalbos kliūtis). Po įkūrimo, 1969 m., R. Wilsonas sukūrė du pirmuosius darbus „Ispanijos karalius“ (The King of Spain“) ir „Zigmundo Froido gyvenimas“ („The Life and Times of Sigmund Freud“), kurie sulaukė didelio susidomėjimo. 1970 m. pradžioje menininkas pradėjo kurti operas. Opera „Einšteinas paplūdimyje” („Einstein on the Beach“) pelnė pasaulinę šlovę R. Wilsonui. Šią operą menininkas kūrė kartu su kolega Filipu Glasu (Philip Glass). Po operos „Einšteinas paplūdimyje” („Einstein on the Beach“) R. Wilsonas tęsė darbus su garsiais Europos teatrais ir operomis. Bendradarbiaudamas su tarptautiniu mastu pripažintais kūrėjai ir artistais, R. Wilsonas sukūrė originalių kūrinių, kurie buvo rodomi festivalyje „d'Automne“ Paryžiuje, „Der Berliner Ensemble“, Berlyno „Schaubühne“, „Thalia“ teatre Hamburge, Zaltsburgo festivalyje ir Bruklino akademijoje „Music's Next Wave Festival“. 1986 m. Pulicerio premijos žiuri vienbalsiai nominavo „CIVIL warS: A Tree Is Best Measured When It Is Down“ (kūrinio trukmė 12 valandų, jį sudaro 6 dalys) dramos apdovanojimui, tačiau stebėtojų taryba atmetė tokį žiuri apsisprendimą ir tais metais neįteikė dramos apdovanojimo. R. Wilsonas visapusiškai talentinga asmenybė, jis ne tik kūrė dramas ar operas, tačiau taip pat kūrė ir skulptūras, piešinius bei baldų dizainą. Tą įrodo 1993 m. laimėtas Auksinio Liūto (Golden Lion) apdovanojimas už skulptūrą, kurią galima buvo išvysti Venecijoje vykusioje tarptautinėje meno parodoje „Venice Biennale“. Jo darbai buvo eksponuojami muziejuose ir galerijose visame pasaulyje. Retrospektyvos buvo pristatytos Centre „Georges Pompidou“ Paryžiuje, taip pat Bostone „Boston Museum of Fine Arts“. Jo instaliacijos buvo montuojamos Amsterdame „Stedelijk Museum“, Londone „Clink Street Vaults“, Niujorke „Guggenheim Museum“ ir Bilbao. 2004 m. Ali Hossaini pasiūlė R. Wilsonui rezidentūrą televizijos kanale LAB HD. Nuo to laiko R. Wilsonas su prodiusere Esther Gordon, o vėliau su Matthew Shattuck parengė dešimtis aukštos vaizdo raiškos videoklipų, žinomų kaip „Voom Portrait“. Į šį projektą R. Wilsonas įtraukė kompozitorių Michael Galasso, dailininką ir dizainerį Eugene Tsai, mados dizainerę ir apšvietimo dizainerį Urs Schönebaum. „Vroom Portrait“ įamžintos tokios žvaigždės kaip Brad Pitt, Mikhail Baryshnikov, Robert Downey Jr., Winona Ryder, Deeta von Teese. 2006 m. Katharina Otto-Bernstein sukūrė dokumentinį filmą apie R. Wilsoną („Absolute Wilson“). Šiuo metu R. Wilsonas dirba prie naujo muzikos projekto su ilgą laiką pažįstamais kompozitoriumi Tom Waits ir dramaturgu Martinas McDonaghas. Robert Wilson yra atviros sielos žmogus, mylintis meną, mylintis savo darbą, besimėgaujantis gyvenimu.

2. R. Wilsono kūrybos stilius

Roberto Wilsono darbai pasižymi savo asketišku stiliumi, labai lėtu judėjimu, o dažnai ir labai ekstremalia vieta ar laiko trukme. „J.Stalino laikai ir gyvenimas“ („The Life and Times of Joseph Stalin“) buvo 12-os valandų trukmės, o scena pastatyta ant kalno viršūnės.

Roberto Wilsono kūrybos stiliuje buvo be galo daug dėmesio skiriama kalbai, judesiui, apšvietimui bei rekvizitams, t. y.scenos dekoracijoms.

1.2. Kalba

Kalba Robero Wilsono kūryboje yra vienas iš svarbiausių elementų. Menininkas idealizuoja kalbą, ji jam yra beprotiškai svarbi. Kalba negali būti pamiršta, į ją turi būti kreipiamas didžiausias dėmesys. R. Wilsonas yra vadinamas „teatro kalbos genijumi“, jo santykiai su žodžiais yra unikalūs: žodis, anot menininko, neturi žeisti ar užgauti. R.Wilsonas pakeičia žodžio vertę ir netgi pačią žodžio formą, išvaizdą. Kartais žodžiai įgauna kur kas daugiau prasmės. Savo kūryboje R. Wilsonas pabrėžia žodžių svarbą. Menininko kalba turi daug prieskonių, ingridientų, kurių pagalba ji nuolat kinta ir prisitaiko prie kiekvieno asmens, kuriamo personažo ar vis kito aktoriaus. Kalba menininkui yra svarbi ir dar dėl vienos priežasties. Vaikystėje R. Wilsonas turėjo kalbos sutrikimų, paauglystėje jis išgijo, tačiau toks išgyvenimas paliko gilų atsiminimą jo meniškoje sieloje. Taip pat menininkas turėjo patirties bendraujant su sutrikusio intelekto vaikais bei dirbant su autizmu sergančiu poetu Christopher Knowles. Taigi, suprantama, kodėl R. Wilsonas tiek daug dėmesio skiria kalbai. R. Wilsonas pažįsta kalbą iš įvairių pusių ir gali ją pateikti įvairiais atspalviais, per ją išreikšti tai, kas kitiems vargu ar pavyktų. Robertas Wilsonas pasitelkia ir vizualinį metodą – išreikšti kalbos grožiui, savitumui, unikalumui. Menininkas dažnai žodžiais iliustruoja programėlių viršelius, scenos dekoracijas. Tai tik dar vienas įrodymas, jog kalba yra visapusiška, o menininkas nori tai atskleisti. R. Wilsonas yra nustebinęs žiūrovus, kuomet aktorius sakė tą patį monologą du kartus iš eilės, tačiau pakeisdamas intonaciją, charakterį. Auditorija negalėjo patikėti, jog tai buvo vienas ir ta pats monologas. Tai dar vienas įrodymas, jog žodis, kalba yra įvairiapusiški, kadangi, svarbu kaip tu kalbi, kaip tari žodį, nuo to priklauso jo prasmė. R. Wilsonas naudoja ne tik triukšmą (kalbą), bet ir tylą, mat per tylą, galima taip pat daug pasakyti ir išreikšti. To pavyzdys yra kūrinys „Kurčio žmogaus žvilgsnis“– tai kūrinys be žodžių. Robertas mano, jog puikus aktorius auditoriją gali valdyti neištardamas ir jokių žodžių, tiesiog perteigdamas kalbą, emocijas akimis, gestais. Menininkas yra susirūpinęs, jog dabar aktoriai yra blogai mokomi bei paruošiami. Aktoriai yra suinteresuoti išmokti tekstą ir gilintis tik į jį, tačiau pamiršta savo kūną, nesusimąsto apie judėjimą scenoje, apie gestikuliacijos svarbą erdvėje.

Taigi, Robertas Wilsonas ypatingai pabrėžia kalbos svarbą, žodžių įvairiapusiškumą, gestikuliacijos išraiškingumą, t. y. tylos kalbą.

2.2. Judesys

Judesys yra kitas svarbus elementas R. Wilsono darbuose. Būdamas ir pats šokėju, choreografu menininkas suvokia judesio svarbą, jo svorį scenoje. Anot, Roberto Wilsono, pirmiausiai turi būti judesys ir tik po to sekti žodis, kadangi judesys turi būti išraiškingas ir užfiksuoti mintį ir tik po to ta mintis turi būti įgarsinta, t. y. ištarta.

Judesys turi turėti savo ritmą bei struktūrą. Jis turi būti nepriklausomas nuo žodžių. Regėjimas ir klausa yra dvi atskiros sritys. Taip turėtų būti ir scenoje. Atrankose į vaidmenis, R. Wilsonas parodo sudėtingą judesių seką ir liepia ją atkartoti, sakant skaičius iš eilės. Judesiai menininko spektakliuose turi būti tikslūs, išraiškingi, atlikti sekundės tikslumu.

Tačiau nepaisant tikslių judesių atlikimo menininkas griežtai žiūri į žodžius, jis rūpinasi, jog žodžiai turėtų savo ritmą. R.Wilsono tikslas du ritmai – tai žodžių ritmas ir judesių ritmas. Jie turi būti skirtingi. Galutinis rezultatas, kurį mato žiūrovas, yra be galo įdomus. Aktoriaus kūnas yra dviejose skirtingose pozicijose, dviejuose ritmuose, dviejose realybėse, kuomet kūnas neturi nieko bendra su tuo, kas yra sakoma.

2.3 Apšvietimas

Robertas Wilsonas teigia, jog svarbiausia teatro dalis yra apšvietimas. Menininkui labai svarbu kaip scenoje atrodo aktoriai, dekoracijos, ar kiekvienas elementas turi jam tinkamai parinką apšvietimą. R.Wilsono nuomone, apšvietimas spektakliams, operoms bei kitiems kūriniams suteikia gyvybės, o objektus galima parodyti visai kitokius, nei jie yra realybėje. Meninkas yra įvardijimas kaip didžiausias šių laikų apšvietimo meistras. R.Wilsono apšvietimas skiriasi nuo kitų, jis lyg muzika – plaukiantis, tekantis, o ne įprastasis “įjunta – išjungta”.

R. Wilsonas yra perfekcionistas, niekados nemeta darbo tol, kol viskas neatlikta tobulai. Jis rūpinasi kiekviena smulkmena bei nori, jog jo vizija būtų tinkamai įgyvendinta.

Viename savo spektaklyje menininkas panaudojo 400 šviesos šaltinių, o spektaklis truko tik 90 minučių. Menininkas besiruošdamas „Quartett“ spektakliui, 15 minučių trukmės monologo apšvietimui skyrė net dvi dienas pasiruošimo. Toks atsidavimas darbui įrodo, jog R. Wilsonas yra ypatingai kruopštus smulkmenose, o apšvietimas menininkui asocijuojasi su gyvybe teatre.

2.4. Rekvizitai, dekoracijos

R. Wilsonas didelį dėmesį skiria dekoracijoms. Jis ne tik piešia eskizus, kuria dizainą, tačiau ir pats dalyvauja gamybos procese. Dekoracija Robertui Wilsonui tai lyg meno kūrinys ir nesvarbu ar tai baldai, ar elektros lemputė, ar gigantiškas butaforinis krokodilas.
Kalbant apie pačias dekoracijas, jos turi būti idealios. Proporcijos, spalvos, tekstūra ir kiti panašūs dalykai turi atitikti sudarytas normas, viziją, negali būti jokių nukrypimų. R.Wilsonas yra smulkmeniškas, jis perfekcionistas, net menkiausia smulkmena neturi būti nukrypusi nuo jo susidarytos vizijos.

3. Kūryba

• 1969 m. „Ispanijos karalius“ (The King of Spain) • 1969 m. „Zigmundo Froido gyvenimas“(The Life and Times of Sigmund Freud) • 1971 m. „Kurčio žmogaus žvilgsnis“ (Deafman Glance (with Raymond Andrews) • 1972 m. „ KA kalno ir GUARDenia terasa“ (KA MOUNTain and GUARDenia Terrace) • 1973 m. „Stalino laikai ir gyvenimas“ (The Life and Times of Joseph Stalin) • 1974 m. „Karalienės Viktorijos laiškas“ (A Letter from Queen Victoria) • 1976 m. „Einšteinas paplūdimyje“ (Einstein on the Beach (with Philip Glass)) • 1979 m. „Mirties sunaikinimas ir Detroitas“ (Death Destruction & Detroit) • 1984 m. „Civilinis karas“ (the CIVIL warS) • 1985 m. „Šekspyro karalius Lyras“ (Shakespeare’s King Lear) • 1986 m. „Hainerio Miulerio Hamleto aparatas“ (Heiner Müller’s Hamletmachine) • 1986–1987 m. „Euripidas Alcestis“ (Euripides' Alcestis) • 1987 m. „Mirties sunaikinimas ir Detroitas 2“ (Death Destruction & Detroit II) • 1987 m. „Hainerio Miulerio kvartetas“ (Heiner Müller’s Quartett) • 1989 m. „Iš Luiso Andrieseno temų“ (Louis Andriessen’s De Materie) • 1990 m. „Juodasis jojikas“ (The Black Rider (with William S. Burroughs and Tom Waits)) • 1991 m. „Ričardo Vagnerio Parsifalis“ (Richard Wagner’s Parsifal, Hamburg) • 1992 m. „Alisa“ (Alice (with Tom Waits and Paul Schmidt)) • 1992 m. „Gertrudos Štain daktaro Fausto žiburiai“ (Gertrude Stein’s Doctor Faustus Lights the Lights, Hebbel Theatre (Berlin)) • 1994 m. „Oda, mėsa, kaulai“ (Skin, Meat, Bone (with Alvin Lucier)) • 1997 m. „Laiko rokeris“ (Timerocker (with Lou Reed)) • 1998 m. „Varnos sekimas“ (O Corvo Branco, (with Philip Glass), Teatro Camões (Lisbon)) • 1998 m. „Malonės pabaisa“ (Monsters of Grace (with Philip Glass)) • 1998 m. „Lohengrida“ (Lohengrin for the Metropolitan Opera) • 1998 m. „Berlotės Brecht skrydis per vandenyną“ (Bertolt Brecht 's The Flight across the Ocean for the Berliner Ensemble) • 1999 m. „Diena prieš – mirties sunaikinikas ir Detroitas“ (The days before – Death Destruction & Detroit III, (with Ryuichi Sakamoto), Lincoln Center) • „Ričerdo Vagnerio Nybelungų giesmė“ (Richard Wagner’s Der Ring des Nibelungen, Zurich Opera) • 2000 m. „Poezija“ (POEtry, (with Lou Reed)) • 2000 m. „Karštas vanduo“ (Hot Water (with Tzimon Barto) • 2001 m „Persefonė“ (Persephone) • 2002 m. „Georgo Biuchnerio Voicekas“ (Georg Büchner’s Woyzeck (with Tom Waits)) • 2002 m. „Ričerdo Štrauso moteris be šešėlio“ (Richard Strauss’s Die Frau ohne Schatten, Opéra National de Paris (Opéra Bastille)) • 2003 m. „Isamo Noguchi paroda“ (Isamo Noguchi exhibition) • 2003 m. „Sant Antonio gundymas“ (The Temptation of Saint Anthony (with Bernice Johnson Reagon) Opéra National de Paris) • 2004 m. „Aš Galiga“ (I La Galigo) • 2005 m. „ Džono iš fontano pasakėčia“ (Jean de La Fontaine’s The Fables) •2005 m. Ibsen’s Peer Gynt, (in Norway) • 2007 m. „VOOM portretai“ paroda Los Andžele, ACE galerijoje (VOOM Portraits, exhibition, at ACE Gallery in Los Angeles, CA) • 2007 m. „Brechto pigi opera“ (Brecht’s The Threepenny Opera, Berliner Ensemble) • 2008 m. „Laimingos Brekto dienos“ (Beckett’s Happy Days) • 2008 m. „Rumi“ Nacionalinė Lenkijos opera (Rumi, Polish National Opera) • 2008 m. „Faustas Nacionalinei Lenkijos operai“ (Faust for the Polish National Opera) • 2009 m. „Sonetai“, remiantis Šekspyro sonetais su R. Vainraito muzika (Sonnets (based on Shakespeare’s Sonnets with music by Rufus Wainwright, Berliner Ensemble)) • 2009 m. „KOOL – šokiai mano mintyse“ ,šokėjos S. Hanayagi pasirodymas ir nuotraukos ([KOOL – Dancing in my mind], (a performance/portrait of choreographer and dancer Suzushi Hanayagi), • 2009 m. „Karlos Marijos Veber laisvės pasirinkimas“ (Carl Maria von Weber’s Freischütz, Festspielhaus Baden-Baden, dirigentas Thomas Hengelbrock) • 2009 m. „Beket Krap paskutinė juosta“ (Beckett’s Krapp’s Last Tape) • 2009 m. „Orfėjas“ (L’Orfeo, by Claudio Monteverdi, La Scala, Milan)

4. Apdovanojimai

Robertas Wilsono apdovanojimai: ü „Obie“ apdovanojimas už režisūrą, ü „Auksinio Liūto“ apdovanojimas už skulptūrą, eksponuotą tarptautinėje meno parodoje „Venice Biennale“, ü 3-čias „Dorothy and Lillian“ apdovanojimas už gyvenimo pasiekimus, ü „Premio Europa“ apdovanojimas, ü Du „Guggenheim Fellowship“ apdovanojimai, ü „Rockefeller Foundation Fellowship“ apdovanojimas, ü Nominacija Pulitzerio premijai dramojos srityje, ü Kandidatūra į „American Academy of Arts and Letters“, ü „National Design“ apdovanojimas už gyvenimo pasiekimus, ü Prancūzijos kultūros ministras įvardijo R. Wilsoną kaip „Meno ir literatūros vadą“ („Commandeur des arts et des letters“).

5. Apdovanojimų datos

2000 – iki dabar

Hein Heckroth Prizas: Už gyvenimo pasiekimus scenografijos srityje Hein Heckroth Gesellschaft 19 balandis 2009, Giessen, Vokietija

Rosa d’Oro "(įteikė David Hockney) 27 spalis 2007, Palermas, Italija

Louise T. Blouin fondo apdovanojimas Louise T. Blouin fondas 2 gegužė 2005, Niujorkas Pratt Legends apdovanojimas Pratt Institute 19 balandis 2005, Brooklyn, Niujorkas

IMAJINE: Amerikiečių išradėjo apdovanojimas Japonijos visuomenė 6 balandis 2005, Niujorkas

Teksaso meno medalis („Texas Medal of Arts“) Teksaso Kultūros Patikos Taryba 5 balandis, 2005, Austin, Teksasa

„Meno ir literatūros vadas“ („Commandeur des Arts et des Lettres“) 9 gruodis 2003, Paryžius

„Geriausias Apšvietimo projektavimas“ Woyzeck 10 vasaris 2003, Los Andželas

Grand Prix apdovanojimas Belgrado tarptautinis teatro festivalis (BITEF) Woyzeck 17 spalis 2002, Belgradas, Serbija ir Juodkalnija

Thomo Jeffersono apdovanojimas Amerikos architektų institutas 20 balandis 2002, Houston, Texas

Nacionalinis dizaino apdovanojimas, Smithsonian Institution Nacionalinis dizaino muziejus 14 lapkritis 2001, Niujorkas

„Geriausia užsienio Produkcija“Grand Prix de la Critique 1999/2000 Syndicat de la Critique Dramatique et musicale Dream Groti 26 birželis 2001, Paryžius

American Academy of Arts and Letters Išrinktas Amerikos Garbės nariu 17 gegužė 2000

1995-1999

Vilhelmo Hanseno Garbės premija 25 spalis 1999, Kopenhaga

Medaille d'Argent de la Fondo de l'Académie d'Architecture 15 birželis 1999, Paryžius

Puškino premija Taganka teatras 23 balandis 1999, Maskva

Harvardo dizaino apdovanojimas Harvardo universitetas 8 spalis 1998, Kembridžas

Tadeusz Kantor premija 7 gruodis 1997, Krokuva, Lenkija

Roberto Wilsono diena (balandžio 18 d.) Paskelbtė Teksaso valstijos teismas 18 balandis 1997

Europos premija 6 sausis 1997, Taormina, Italija Dorothy ir Lillian Gish premija Niujorkas

Geriausias režisierius, Tarptautinis plačiaekranis festivalis „Moliere Mirtis“ („The Death of Molier“) Amsterdamas

Italijos teatro kritikų apdovanojimas „Premio Abbiati“ „Hanjo / Hagoromo“ Milanas

Teksaso metų atlikėjas Hiustono Meno lyga Hiustonas, Teksasas

Garbės svečias, Paryžiaus operos ir baleto amerikietis draugas Iškilminga vakarienė, Sankt Regis Hotel Niujorkas

1990–1994

Apdovanojimas kaip geriausias užsienio spektaklis „Premio Ubu“ „Alisa“ („Alice“) Milanas

Garbės daktaro apdovanojimas Kalifornijos dailės ir amatų koledžas Oakland, Kalifornija

„Golden Lion“ apdovanojimas už skulptūrą Atmintis / netekimas Venice Biennale, Venecija, Italija

Premio Ubu apdovanojimas kaip geriausias užsienio spektaklis „Dr. Fausto Žiburiai Žiburiai“ („Dr. Faustus Lights the Lights“) Milanas

Garbės daktaro apdovanojimas Pratt Institute, Brooklyn, Niujorkas

„Theatertreffen“ festivalis Berlyne „The Black Rider: the casting of the magic bullets“ Berlynas

Vokietijos kino kritikų apdovanojimas, Geriausias metų kūrinys „The Black Rider: the casting of the magic bullets“ Berlynas

Nominacija festivalyje „La Femme à la Cafetière“ Paryžiuje

1985–1989

Pagrindinis prizas festivalyje „Biennale Festival of Cinema Art“ La Femme à la Cafetière Barselona

Premio Abbiati apdovanojimas „Geriauia metų kūryba“, Italijos teatro kritikų apdovanojimas Doktor Faustus Milanas

Prizas už geriausią renginį Parzival and Hamletmachine: furniture and drawings Biennial of São Paulo

Teatro apdovanojimas Premio Mondello Palermas, Italija

Amerikos teatro „Wing Design“ apdovanojimas už neįprastus efektus the CIVIL warS, Rome Section Bruklino muzikos akademijoja, Bruklynas, Niujorkas

Bessie apdovanojimas the CIVIL warS, Rome Section

Prancūzų kritikų prizas už geriausią užsieniečių atlikimą, Le Sydicat de la Critique Musicale Alcestis Paryžiuje

Dalyvavimas Theatertreffen Berliner Festspiele Hamletmachine Berlynas

Skowhegan medalis už piešimą Skowhegan tapybos ir skulptūrų gamybos mokykla Niujorkas ir Meinas

Kandidatas į Pulitzerio premiją už dramą the CIVIL warS

Pikaso apdovanojimas Overture to the Fourth Act of Deafman Glance Malagos teatro festivalis, Malaga, Ispanija

Obie Award apdovanojimas už režisūrą Hamletmachine Niujorkas

Franklin Furnace apdovanojimas Einstein on the Beach Niujorkas

1980–1984

Pirmoji premija, San Sebastjano kino ir video festivalis Stations San Sebastianas, Ispanija

Der Rosenstrauss apdovanojimas The Golden Windows Miunchenas

1975–1979

Geriausia metų kūryba, Vokietijos kritikų premija Death, Destruction & Detroit Berlynas

Pirmoji premija, vokiečių žurnalistų apdovanojimas Death, Destruction & Detroit Berlynas

Kritikų apdovanojimas už geriausią muzikinį teatrą, „Le Sydicat de la Critique musicale“ Einstein on the Beach Paryžius

Pagrindinis prizas, BITEF Einšteinas on the Beach Belgradas, Jugoslavija

Lumen apdovanojimas už dizainą Einstein on the Beach Niujorkas

Maharam apdovanojimas už geriausią dizainą pasirodymui Brodvėjuje A Letter for Queen Victoria Niujorkas

„Toni“ nominacija už geriausią balą ir dainą A Letter for Queen Victoria Niujorkas

1970–1974

Obie Specialus apdovanojimas už režirūrą The Life and Times of Joseph Stalin Niujorkas

Drama Desk apdovanojimas už režisūrą Deafman Glance Niujorkas

Kritikų apdovanojimas už geriausią užsieniečio vaidmenį Deafman Glance 1970–71 m.

6. Narystė organizacijose

Akademie der Künste, Berlynas: narys, nuo 1996 m. iki dabar Alley Theatre, Hiustonas, Teksasas: garbės aktorius, nuo 1992 m. iki dabar Amerikos akademija Berlyne (American Academy in Berlin): Garbės narys American Academy of Arts and Letters Amerikos: Garbės narys American Repertory Theatre, Cambridge, MA: Valdybos garbės narys Byrd Hoffman vandens malūno fondas (Byrd Hoffman Watermill Foundation): meno direktorius, nuo 1970 m. iki dabar Amerikos dramaturgų gildija: Narys Šiuolaikinio meno institutas, Bostonas: valdybos prižiūrėtojas PEN American centras: Narys Société des Auteurs et Compositeurs Dramatiques, Prancūzija: Narys Visuomenės režisieriai ir choreografai, Niujorkas: Narys United Scenic Artists, Niujorkas: Narys

7. Byrd Hoffman vandens malūno centras (The Watermill Center)

Byrd Hoffman vandens malūno fondas įkurtas 1970 m, o Vandens malūno centras – 1992 m. Jis įsikūręs apie dvi valandos kelio nuo Niujorko, šalia Pietų Hemptono (Southampton). Vandens malūnas skatina nagrinėti meną. Suteikia galimybę jauniems bei energingiems atlikėjams tirti teatrą ir kitas meno kryptis unikalios aplinkos apsupty. Centro idėja yra sukurti pasaulinį tinklą, kuriame nebūtų svarbus amžius ar patirtis, religija ar socialinė padėtis. Vandens malūnas remia įvairių žanrų ir meno formų projektus, kurie nepaklusta įprastoms normoms, taisyklėms, yra netradicinių formų, skleidžia demokratiją, kultūros idėjas. Vandens malūno vizija – dalijantis patirtimi susikurti sau mielą ir norimą aplinką bei dirbti ir kurti kartu. Vandens malūnas – tai Roberto Wilsono namai, kuriuose yra be galo didelė meno kolekcija, skirta moksliniam tyrimams, studijavimui ir įkvėpimui. Žmogaus patirties ir tradicijų įvairovė yra tramplinas į avangardinio meno ateitį. Knygos, nuotraukos, filmai, ir kiti dokumentai iš Roberto Wilsono archyvo suteikia galimybę pažinti Roberto Wilsono gyvenimą, darbą ir jo bendradarbiavimą su kitais menininkais.

Vandens malūne yra R. Wilsono archyvas, kurį sudaro: • Per 30 000 menininko kūrybos nuotraukų bei skaidrių, • Programos knygų, • R. Wilsono kūrybos programos, repeticijų užrašai, pastabos, eskizai, • Humanitarinės pakraipos biblioteka, ją sudaro virš 9000 knygų. Vandens malūnas siūlo platų programų ir užsiėmimų pasirinkimą kiaurus metus. Naujas pastatas įsikūręs šešių hektarų įspūdingame kraštovaizdyje, teritoriją sudaro apie 2.200 kvadratinių metrų. Vandens malūne yra daugiafunkcinės erdvės repeticijoms, erdvės seminarams, studijoms, ir parodoms rengti. Vandens malūnas yra ne pelno siekianti organizacija. Vandens malūną remia privatūs asmenys, rėmėjai bei vyriausybės institucijos.