Robertas Matulionis
| Robertas Matulionis | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1910 m. sausio 18 d. Kunigiškių k., Anykščių raj. |
|
| |
| Veikla | Hidrotechnikas, valstybės tarnautojas
|
Robertas Matulionis ( 1910 m. sausio 18 d., Kunigiškių k., Anykščių raj. – ? Vilniuje) – Hidrotechnikas, valstybės tarnautojas.
Biografija
Tėvai: Antanas Matulionis (?–1941) – tarnautojas, žuvęs vokiečių okupacijos pradžioje, ir Teofilija Sklėriūtė-Baronienė-Matulionienė (1874–1941) – žemdirbė ūkininkė, žuvusi vokiečių okupacijos pradžioje. Augo su seserimi iš motinos pirmosios santuokos Anatolija Baronaite-Poletajeva (1901–1962) – valstybės tarnautoja ir keturiais broliais, buvo iš jų vyriausias. Broliai: Algirdas Matulionis (1911–1980) – miškininkas, Eduardas Matulionis (1912–?) – kariškis, Alfonsas Matulionis (1916 – apie 1982) – kariškis ir Petras Matulionis (1919–?) – kariškis, inžinierius. Dėdės (motinos broliai) Kajetonas Sklėrius (1876–1932) – dailininkas, Alfonsas Sklėrius (1890–1943) – kariškis, Povilas Sklėrius (1898–1979) – mokslininkas inžinierius, pusseserė (motinos sesers duktė) Elena Viktorija Nakaitė-Arbienė (1915–2011) – rašytoja.
Tėvams kraustantis vis į kitą gyvenamą vietą, kur gaudavo tarnybą, nuo 1911 m. augo Židikuose (Mažeikių raj.), nuo 1912 m. – Liepojoje (Latvija), o traukiantis į Rytus nuo Pirmojo pasaulinio karo fronto, nuo 1915 m. gyveno Sankt Peterburge (Rusija), 1918–1920 m. – Orienburge, kol 1920 m. su šeima grįžo į Lietuvą ir apsistojo Kunigiškiuose.
1931 m. Kėdainiuose baigė aukštesniąją kultūrtechnikų mokyklą, įgijo kultūrtechniko specialybę.
1931–1940 m. raj. Matulionis dirbo kultūrtechniku. 1935–1937 m. jis kartu studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete ekonomiką.
1936-1940 m. jis dalyvavo nelegalioje komunistinėje veikloje Kaune ir Svėdasų, Anykščių raj. apylinkėse. Kartu su kitais ji įkūrė pogrindinę studentų draugiją "Scientia", platino komunistinę literatūrą, materialiai rėmė revoliucinį judėjimą.
Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu 1940–1941 m. raj. Matulionis dirbo Lietuvos Žemės ūkio liaudies komisariato Melioracijos valdyboje inspektoriumi, buvo tos valdybos viršininkas.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jis kartu su broliais, palikęs tėvus, pasitraukė į Rytus, 1942–1944 m. buvo Raudonosios armijos 16-osios lietuviškosios divizijos karys, 1943 m. baigė Podolsko (Rusija) karo mokyklą.
1944 m. jis grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos SSR Žemės ūkio ministerijos Melioracijos ir Elektrifikacijos valdybose, kontoroje "Melioracija", Lietuvos SSR Ministrų tarybos Vyriausiojoje melioracijos valdyboje.
1954–1957 m. raj. Matulionis buvo Lietuvos SSR statybos ministro pavaduotojas. 1957–1965 m. jis dirbo Lietuvos SSR Ministrų tarybos Melioracijos valdyboje, Respublikiniame susivienijime "Lietuvos žemės ūkio technika", Valstybiniame melioracijos komitete.
Nuo 1965 m. jis buvo Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos Melioracijos darbų kokybės kontrolės skyriaus viršininkas.
R. Matulionis parašė brošiūrų melioracijos klausimais: "Dirvožemių melioracija : iš Biržų rajono kolūkio "Tarybinė žemė" patyrimo" (1952 m.) ir kt.
Laisvalaikiu mėgo fotografuoti, lankėsi teatre ir koncertuose.
Buvo vedęs, žmona Zina Matulionienė. Užaugino 2 (3) vaikus. Sūnus Algis Matulionis (g. 1947 m.) – teatro ir kino aktorius, teatro ir televizijos režisierius.
Mirė (?) Vilniuje.
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |