Roger Bacon
Roger Bacon (apie 1214–1294 m. spalio 11 d.) – anglų pranciškonas, vadintas „nuostabiuoju daktaru“ (Doctor mirabilis), nors tebuvo tik magistras. Studijavo Oksforde ir Paryžiuje, apie 1256 m. įstojo į pranciškonų ordiną ir dėstė Oksfordo universitete, ypač garsėjo kaip gamtininkas.
Atmesdamas dogmas, kurios rėmėsi autoritetų garbinimu ir scholastika, Roger Bacon kvietė tirti gamtą eksperimentiškai, vystyti optiką, mechaniką ("praktinę geometriją"), astronomiją. Visų mokslų tikslu laikė žmogaus viršenybės prieš gamtą įtvirtinimą. Visus savo raštus laikė parengiamaisiais planuojamai plačiai mokslų enciklopedijai.
Pranciškonų ordinas, vengdamas kritikos dėl savo nario naujoviškų idėjų, universitete dėstyti jam uždraudė. Kurį laiką turėjęs nemalonumų iš ordino vyresnybės pusės, o taip pat buvęs priverstas nutraukti mokslinį darbą dėl ligos, R. Bacon galiausiai surado globėją, kuriuo tapo popiežius Klemensas IV, kuriam siuntė ir savo svarbiausius darbus: Opus majus, minus ir tertium. Klemensui IV mirus vėl pateko į nemalonumus, ypač po to, kai įsipainiojo į ginčus dėl astrologijos bei aštriai kritikavo savo laikmečio mokslo būklę ir bažnytinius asmenis. Pranciškonų ordino generolas nurodė uždaryti R. Bacon į vienuolyną. Kiek laiko jis prabuvo vienuolyne neaišku. Palaidotas Oksfordo pranciškonų bažnyčioje.
Roger Bacon buvo universalus ir pažangus mokslininkas, pralenkęs savo laikmetį, ypač gamtos moksluose. Gamtotyroje reikalavo eksperimentavimo (Sine experientia nihil sufficienter sciri potest..Necesse est per rerum ipsarum experientias certificari veritatem). Jis įžvelgė spindulių atspindžio ir refrakcijos dėsnius, vaivorykštės, didinamojo stiklo, atmosferinio spindulių lūžimo reiškinius, gamino įvairius optinius instrumentus (akinius ir pan.), darė garo laivų, mikroskopų, žiūronų ir kt. konstrukcijų eskizus, kalbėjo net apie orlaivius. R. Bacon pastūmėjo ir kitas fizikos sritis, pvz., magnetizmą, taip pat chemiją (parako receptas), astronomiją ir chronologiją (įrodė Julijaus kalendoriaus klaidą, neteisingą Kristaus gimimo datavimą ir kt.). Be lotynų dar mokėjo hebrajų, graikų ir arabų kalbas. R. Bacon siūlė peržiūrėti Šventojo Rašto Vulgatos tekstą. Bekonas turėjo kalbų lyginimo idėjų, kuriomis, jo manymu, būtų galima atsekti žmonijos prokalbę. Teologijoje taip pat siekė pažangos, praplečiant scholastinį mokslą, įtraukiant kalbų ir gamtos mokslų duomenų, plačiau žiūrint į Šventąjį Raštą, atmetant aklą tikėjimą autoritetais, kritiškai naudojant Bažnyčios Tėvų raštus. Rodžerio Bekono filosofija turi Augustino ir Aristotelio filosofijos elementų.
Raštai
Roger Bacon raštų išliko gausybė. Žemiau paminėti žinomiausi ir svarbiausi iš jų.
- Opus majus
- Opus minus
- Opus tertium
- Compendium theologiae
- Epistola de secretis operibus artis et naturae
- Secretum secretorum
- Compotus
Šaltinis
- Lietuviškoji enciklopedija II t.- Kaunas: Spaudos Fondas, 1934.- p.111-2.
| ||||||