Rogės

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Arklių traukiamos rogės

Rogėstransporto priemonė, kuri vietoj ratų turi pavažas. Dažniausiai naudojamos važiuoti sniegu. Rogės traukiamos arklių, elnių, šunų, kartais varomos propelerio. Jų būna vienkinkių ir porinių, darbinių ir išeiginių, sportinių, vaikiškų.

Rogės pradėtos naudoti anksčiau nei vežimai. Senovėje jomis buvo važinėjama ir pietų šalyse. Nemažai tautų (pvz., senovės egiptiečiai, senovės rusai), nors jau ir turėjo vežimus, per laidotuves roges naudojo ir be sniego.

Lietuvoje rogės buvo žinomos XIII a. XVIXVIII a. šaltiniuose minimos išeiginės vienkinkės ir porinės dvarininkų kaustytos rogės. Valstiečių rogės minimos XIX a. šaltiniuose. Aukštaitijoje labiau paplitusios vienkinkės darbinės su natūralaus lenkimo arba riestomis pavažomis, Žemaitijoje, Vidurio Lietuvoje, Užnemunėje – porinės su tašytomis arba natūralaus lenkimo pavažomis (vadinamosios šlajos). XIX–XX a. išeiginės valstiečių rogės: šlajukės, šlėdelės (Žemaitijoje), važiai, važeliai (Aukštaitijoje), rogės (Užnemunėje).

Išeiginės rogės turėjo puošnius apkaustus, dažytos rudai, geltonai, žaliai, juodai, kartais 2 spalvomis.[1]

Šaltiniai

  1. Rogės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris 467–468 psl.


Commons-logo.svg.png Vikiteka: Rogės – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2418-0=2418 wiki spaudos ženklai).