Kontinentinė teisė
Kontinentinė teisė (romanų - germanų teisė, Romanų – germanų civilinės teisės tradicija, angl. Civil Law) - kontinentinėje Europoje susiformavusi bei taip pat kituose kontinentuose išplitusi teisės šeima (teisinė sistema). Atsiradimui įtakos turėjo romėnų teisė (teisės recepcija).
Nepaisant didelės JAV teisės (common law) įtakos kontinentinė arba romanų-germanų teisė galioja visoje Lotynų Amerikoje, iki tam tikro lygio - Škotijoje bei prancūzų teisės paveiktoje JAV valstijoje Luizianoje, Kanados Kvebeko provincijoje, didelėse Artimųjų ir Tolimųjų Rytų teritorijose, taip pat Afrikoje. Didelė kontinentinės teisės įtaka yra angliškai nekalbančiose valstybėse; kai kur - mišri (bendroji ir kontinentinė) teisė.
Pagrindinis teisės šaltinis - įstatymas, didelis teisėkūros institucijų (parlamentų) vaidmuo, priimant, keičiant teisės normas. Teismai - tik teisės taikymo, o ne ir teisėkūros subjektai kaip yra Bendrosios teisės valstybėse. Būdingas inkvizicinis teismo procesas. Teismų sprendimai (precedentai) nelaikomi (savarankišku) teisės šaltiniu, o daugiau pagalbine teisės normų taikymo priemone.
Pogrupiai
Kontinentinės teisės pogrupiai:
- Germaniškoji teisė (Vokietija, Austrija, Šveicarija, Liuksemburgas; anksčiau ir Prūsija)
- Romaniškoji teisė (Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija)
- Šiaurės šalių teisė (Skandinavija - Švedija, Danija, Suomija).
Nuorodos
| ||||||