Romualdas Karazija. Žalias teorijos medis: akad. Adolfas Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla/Epilogas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Žalias teorijos medis: akad. Adolfas Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla
Romualdas Karazija
Epilogas

EPILOGAS

Kaip paprastai, pasibaigus studentų egzaminų sesijai, 1974 m. liepos 22 d. Heidelbergo universitete Vokietijoje prasidėjo Ketvirtoji tarptautinė atomo fizikos konferencija.[1]

Į savo pagrindinį susitikimą, vykstantį kas treji metai, susirinko per keturi šimtai mokslininkų iš JAV, Kanados, Europos šalių, Japonijos, Australijos ir kitur. Daugiausia tai buvo solidūs profesoriai, grupių ir laboratorijų vadovai, nes didelis šios prestižinės konferencijos nario mokestis sudarė sunkiai įveikiamą barjerą jaunimui. Vietoj Adolfo Jucio į TSRS delegaciją buvo įtrauktas artimiausias jo mokinys Zenonas Rudzikas, po savo mokytojo mirties perėmęs vadovavimą pagrindinei atomo teorijos specialistų grupei MA Fizikos ir matematikos institute.

Konferencija vyko Heidelbergo universiteto miestelyje, naujuose Chemijos fakulteto rūmuose. Ją pradėjo organizacinio komiteto pirmininkas, žinomas atomo teorijos specialistas Gisbert zu Putlitz.[2] Po sveikinimo žodžių jis pasiūlė pagerbti dviejų tais metais Anapilin pasitraukusių žymių mokslininkų – amerikiečio Edward Condon ir lietuvio Adolfo Jucio – atminimą. Salėje užgesus šviesai, dideliame ekrane sušvito A. Jucio portretas – jo nuotrauka, daryta taip ir neįvykusiam septyniasdešimtmečio jubiliejui – daugeliui pažįstamas valingas veidas, ramiai ir kiek liūdnokai žvelgiančios akys. Tuo metu zu Putlitz trumpai priminė A. Jucio biografiją ir jo nuopelnus atomo fizikai.[3]

Z. Rudzikui vietoj A. Jucio buvo pavesta pirmininkauti vienam iš posėdžių (tai sukėlė vyresniųjų TSRS delegacijos narių nepasitenkinimą). Per posėdžių pertraukas prie Z. Rudziko prieidavo A. Jucį pažinoję mokslininkai, reiškė užuojautą, pasakojo apie susitikimus su juo, jo skaitytas paskaitas. Daugeliui konferencijos dalyvių žinia apie Jucio mirtį jau nebuvo netikėta. Pagrindinis bendro pobūdžio fizikų žurnalas „Physics Today“ ką tik šeštajame numeryje išspausdino Ugo Fano parašytą nekrologą. Jame atomo teorijos klasikas teigė: „Jucys pats vienas sukūrė Vilniuje reikšmingą teorinės fizikos mokyklą. Šis pasiekimas liko beveik nepastebėtas Vakaruose, kol XX a. septintajame dešimtmetyje, pradėjus versti svarbiausius šios mokyklos darbus, buvo įveikta socialinė ir geografinė izoliacija. <...> Vilniuje atlikti darbai <...> ypač dabar gerai žinomų diagramų, susijusių su R. Feynman diagramomis, išradimas, praturtino ir išplėtė Racah algebros taikymus. Didelėje straipsnių serijoje ir keliose knygose Jucys ir jo bendradarbiai atskleidė naujausias atomo teorijos perspektyvas. <...> Giliu protu, vadovo talentu ir tvirtu moksliniu principingumu jis nusipelnė visos mokslo visuomenės pagarbą ir meilę.“[4] Kitame tarptautiniame žurnale „Journal of the Optical Society of America“ nekrologą išspausdino ir B.R. Judd.[5] Netgi su A. Juciu ne kartą polemizavęs O. Sinanoglu savo apžvalginiame straipsnyje įrašė tokią dedikaciją (ką ne itin dažnai daro fizikai): „Šis darbas skiriamas šviesiam atminimui dviejų didžiųjų atomo fizikos mokslininkų ir asmenybių – profesoriui Edwardui U. Condon iš JAV ir profesoriui Adolfui Juciui iš TSRS.“[6]

Tuo tarpu Lietuvoje A. Jucio, nepartinio mokslininko, atminimo įamžinimas buvo sumažintas ligi minimumo – iš nutarimo išbraukta jo vardo mokykla, gatvė Vilniuje, vardinė stipendija studentui. Fizikos fakulteto prodekanui, nuėjusiam tuo rūpintis į Universiteto rektoratą, buvo pareikšta: „Kam to reikia, po dešimtmečio Jucio darbų niekas neminės.“[7]

Ir po dešimties, ir po penkiolikos metų A. Jucys liko labiausiai cituojamu tarptautiniuose mokslo žurnaluose Lietuvos mokslininku.[8]

Taigi Adolfas Jucys, nepatikėjęs Mefistofelio žodžiais Faustui:

Teorijos, brangusis drauge, pilkos,
Užtat gyvenimo auksinis medis žalias,[9]

išaugino žalią teorijos medį.

Šaltiniai[taisyti]

  1. Programme of the Fourth International Conference on Atomic Physics, July 22–26, 1974, Heidelberg.
  2. Z. Rudzikas. Šiuolaikinės teorinės fizikos pradininkas Lietuvoje. Mokslas ir gyvenimas, 1979, Nr. 8, p 22.
  3. Z. Rudziko pasakojimas 1979 09 12.
  4. U. Fano. A. Jucys, Physics Today, 1974, v. 27, No. 6, p. 72.
  5. B.R. Judd. A.P . Jucys, Journal of the Optical Society of America, 1974, v. 64, No. 7, p. 1026.
  6. O. Sinanoglu. Theoretical oscillator strengths, In: Beam Foil Spectroscopy, ed. S. Baskin. N .Y ., 1976, p. 111.
  7. B. Aleksiejūno pasakojimas 2003 04 28.
  8. O. Voverienė. Bibliometrija. Vilnius: Mokslo aidai, 1999, p. 288.
  9. J.W Goethe. Faustas, I d. (vert. A.A. Jonynas), Vilnius: V.: Vaga, 1999, p. CXIII.


Autorius: Romualdas Karazija

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1033-0=1033 wiki spaudos ženklai).