Romualdas Karazija. Žalias teorijos medis: akad. Adolfas Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla/Kelionės į Angliją

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Žalias teorijos medis: akad. Adolfas Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla
Romualdas Karazija
Kelionės į Angliją

KELIONĖS Į ANGLIJĄ

Nors ir gavęs pirmuosius originalius rezultatus, A. Jucys suprato, kad be mokslinių ryšių, be konsultacijų ir bendravimo su žymiais tos srities specialistais jo darbas bus neefektyvus. Vėliau viename iš savo interviu Jucys yra minėjęs, kad pirmiausia jis bandė išvykti į Leningradą pas Vladimirą Foką.[1][2] Žmona irgi prisiminė buvus kalbų apie kelionę pas Foką.[3] Tačiau fakulteto tarybos protokolų knygoje jokių įrašų apie tai nėra. Su TSRS kai kurie moksliniai santykiai buvo palaikomi – antai 1935 m. įvyko pažintinė dėstytojų kelionė į Maskvos ir Leningrado mokslo centrus, kurioje dalyvavo P. Brazdžiūnas, A. Žvironas ir K. Baršauskas.[4] Tačiau, matyt, Juciui buvo patarta, kad išsirūpinti stažuotę į Vakarų Europą bus daug lengviau.

Universiteto dėstytojams kasmet būdavo suteikiamos šešios valstybinės stipendijos stažuotėms užsienyje.[5] Be to, universitetas skirdavo lėšų ilgesnėms ar trumpesnėms komandiruotėms. 1922–1932 m. užsienyje tobulinosi septyniolika fakulteto dėstytojų.[6] Kaip minėta, tai buvo pagrindinis būdas moksliniams tyrimams pradėti ir disertacijoms parengti. Tokia galimybe pasinaudojo beveik visi Fizikos katedros asistentai – P . Brazdžiūnas, A. Žvironas, K. Baršauskas.

1937 m. lapkričio mėnesį fakulteto taryba kreipėsi į rektorių, kad jis leistų A. Juciui išvykti metams į Paryžių pas vieną iš kvantinės mechanikos kūrėjų Lui de Broglie.[7] Jo sutikimas jau esąs gautas. Tačiau tuo pačiu metu Jucys susirašinėjo ir su Douglas Hartree[8] ir, gavęs jo pritarimą trumpam apsilankymui, matyt, pats nusprendė, kad ši kelionė bus naudingesnė. Tuo tarpu de Broglie domėjosi bendrais kvantinės mechanikos klausimais ir konkrečių atomų netyrė. Be to, anot Jucio žmonos, vienas iš pasirinkimo motyvų galėjo būti ir tai, kad Jucys geriau mokėjęs anglų negu prancūzų kalbą. Tais metais Juciui nepavyko gauti apmokamos komandiruotės pas Hartree, bet ta aplinkybė jo nesulaikė – vasaros atostogų metu jis išvyko savo lėšomis.[9] Atrodo, vėliau jam tie pinigai buvo grąžinti.

Į Angliją Jucys važiavo aplinkiniu keliu: traukiniu per Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją ir Norvegiją, o iš ten laivu į Angliją.[10] Pakeliui Osle Jucys apsilankė pas žymų atomo teorijos specialistą Egil Hylleraas, atrodo, ten netgi skaitė pranešimą apie savo darbą.[11][12]

Plaukiant laivu, įvyko nedidelis incidentas. Šalia iškilo vokiečių povandeninis laivas, ir jo kapitonas pareikalavo leisti patikrinti, ką laivas veža ir kokių tautybių žmonės juo keliauja. Apžiūrėję laivą, vokiečiai nekliudė tęsti kelionės.[13] Birželio gale Jucys atvyko į Mančesterį pas Hartree.

Douglas Rayner Hartree (Rayner – ne antrasis jo vardas, o motinos mergautinė pavardė) buvo septyneriais metais vyresnis už Jucį. Jis mokėsi ir dirbo viename žymiausių Anglijos mokslo centrų – Kembridžo universitete.[14] Čia 1926 m. jis įgijo filosofijos daktaro laipsnį, o 1932 m. buvo išrinktas Londono karališkosios draugijos nariu. Jis dirbo pas William Bragg, Röntgeno struktūrinės analizės pradininką, buvo saviškis Ernest Rutherford ir jo mokinių rate. 1929 m. Hartree persikėlė į Mančesterio universitetą, kur vadovavo Taikomosios matematikos katedrai, o nuo 1937 m. – Teorinės fizikos katedrai.

Hartree buvo plačių interesų mokslininkas. Jis atliko reikšmingų darbų iš įvairių fizikos sričių – kvantinės teorijos, hidrodinamikos, elektrodinamikos, taip pat iš matematinės analizės. Hartree garsėjo kaip skaičiavimo matematikos specialistas ir puikus skaičiuotojas.[15]

Didelį įspūdį Hartree padarė 1921 m. Niels Bohr Kembridžo universitete skaitytas paskaitų ciklas iš kvantų teorijos. Po to Hartree atliko darbą, mėgindamas sujungti kvantinę ir klasikinę teorijas, deja, jo idėja nepasitvirtino. Užtat jam pavyko sėkmingai pritaikyti Bohro teoriją Röntgeno spindulių sklaidai atomais aprašyti.[16]

Suformulavus Shrödingerio lygtį, kuri pasirodė neišsprendžiama daugiaelektroniams atomams, Hartree, kaip matematikos metodų žinovas, ėmėsi apytikslio jos sprendimo. Naudodamasis pusiau klasikiniu elektrono, kaip krūvio debesėlio, modeliu, Hartree gavo jo vardu vėliau pavadintas lygtis atskirų elektronų banginėms funkcijoms rasti – vienelektronį Shrödingerio lygties atitikmenį ir pasiūlė ieškoti elektronų funkcijų suderintiniu būdu. Anot šio metodo, imamos apytikslės pradinės funkcijos, pavyzdžiui, panašios į elektrono funkcijas vandenilio atome, jomis naudojantis skaičiuojamas elektrinis laukas, kuriame juda tam tikras elektronas, ir, sprendžiant jam lygtį, apskaičiuojama tikslesnė jo banginė funkcija. Ji pakeičia pradinę šio elektrono funkciją, ir po to tikslinama kito elektrono funkcija. Taip daroma daug kartų – tol, kol lygčių sprendiniai ima beveik nebesiskirti nuo funkcijų, naudojamų elektriniam laukui apskaičiuoti.

Aišku, Hartree pirmasis ir išsprendė gautąsias lygtis konkretiems atomams. Tai buvo aukštosios matematikos (integrodiferencialinių) lygčių sistema, kurią spręsti reikėjo, kaip minėta, skaitmeniškai, suderintiniu iteracijų būdu. Atliekant tuos sudėtingus skaičiavimus, Hartree į talką atėjo jo tėvas. Pastarasis dirbo dėstytoju, vykdė inžinerinius skaičiavimus bei biologinius bandymus, bet niekur ilgesniam laikui nepritapo. Tad, sūnaus vadovaujamas (gana retas atvejis), jis ėmėsi atomų skaičiavimų.

Tuo metu JAV Vannevar Bush sukūrė diferencialinį analizatorių – skaičiavimo mašiną, kuri mechaniniu būdu integravo diferencialines lygtis. Hartree jaunesnysis tuojau susidomėjo tuo įrenginiu, nuvyko pas Bush, o grįžęs sukonstravo kur kas tobulesnį įrenginį.[17] Su juo buvo atliekami tiek atomo banginių funkcijų, tiek kiti skaičiavimai. Deja, analizatorius netiko bendresnėms netiesinėms Foko lygtims spręsti. Jas ir toliau teko integruoti naudojantis mechaniniu aritmometru bei logaritmine liniuote.

D. Hartree buvo labai geranoriškas žmogus. Daug kas kreipdavosi į jį patarimo ir pagalbos, ypač skaičiavimo matematikos klausimais. Jis sugebėdavo greitai suvokti problemą, įvertinti matematinio jos sprendimo galimybes, mokėjo labai aiškiai ir suprantamai formuluoti idėjas. Hartree mėgo kolektyvinius tyrimus, buvo didelės erudicijos, tad, kaip minėta, dirbo plačiu frontu – nuo matematinės analizės ligi balistikos. Kolegos prašydavo jo padėti atlikti skaičiavimus, ir Hartree mielai tai darydavo, nuolat keliaudamas traukiniu iš Mančesterio į Kembridžą.[18]

Jucį, atvykusį į Mančesterį, Hartree pasveikino lietuviškai: „Kaip sekėsi kelionė?“ Pasirodo, Hartree išmoko keletą frazių iš matematiko Gerardo Žilinsko, kuris stažavosi Mančesterio universitete.[19]

Hartree entuziastingai pritarė Jucio pasiryžimui nagrinėti daugiaelektronius atomus: „Džiugu, kad ir mažosios tautos skverbiasi į svarbiausią mūsų amžiaus mokslo objektą – atomą.“ Hartree sužavėjo Jucio atkaklumas: „Ir tu kaip jautis dirbai tiek metų, nežinodamas, kas iš to išeis! Sveikinu, sveikinu!“ Jis iš karto pasigyrė analizatoriumi: „O aš sukonstravau skaičiavimo mašiną lygtims spręsti.“[20]

Hartree ne tik mielai konsultavo Jucį diferencialinių lygčių sprendimo klausimais, bet ir pasiūlė darbo temą: išspręsti bendras lygtis labai svarbaus elemento – anglies – atomui bei jo jonams.[21]

Liepos 7 d. Jucys rašė savo bendradarbiui Brazdžiūnui iš Mančesterio: „Labas! Aš prociavoju jau Mančesteryje. Prof. Hartree labai malonus žmogus. Š. m . liepos 16–17 d. žadu važiuoti į Kembridžą, į Anglijos fizikų suvažiavimą.“[22]

Į Kembridžą Jucys nuvyko kartu su Hartree. Šis supažindino Jucį su savo tėvu, kuris taip pat davė patarimų atomo banginių funkcijų skaičiavimo klausimais. Juciui buvo sudaryta galimybė susipažinti su Kembridžo fizikos laboratorijomis. Kaip vėliau rašė „Lietuvos aidas“, jis dalyvavo Anglijos fizikų kolokviumuose, kur buvo diskutuojami „modernieji fizikos klausimai“.[23]

Mančesteryje Jucys gyveno privačiai pas moteris aires. Vėliau jis pasakojo: „Kartą aš paprašiau, kad man išvirtų košės. Koks gi buvo mano nustebimas, kai ant stalo padėjo tikrą žemaitišką pusmarškonę košę, su makalu duobutėje, su rūgusiu pienu šalia, tikrame žemaitiškame dubenyje ir šaukštais aplink „visai šeimynai“. Pasijutau lyg Salantuose besąs. Žodis po žodžio pradėjau klausinėti, ir netrukus atsivėrė ištisas mįslių ir atradimų pasaulis. Pasirodo, jog škotų ir airių vestuviniai papročiai, namų apyvokos daiktai ir valgiai turi daug bendro su žemaitiškais. Tada ir įsigavo į mano galvą spėjimas, ar tik nebus turėję glaudžių kontaktų probaltai ir senovės keltai.“[24]

Grįždamas į Lietuvą, Jucys atsivežė didelę, cilindro pavidalo logaritminę liniuotę. Ja naudojantis, buvo galima atlikti tikslesnius skaičiavimus negu su įprastine logaritmine liniuote. Jucys labai atkakliai ir kruopščiai vykdė sudėtingus anglies banginių funkcijų skaičiavimus. Jis susirašinėjo su Hartree, kuris domėjosi tyrimų eiga, padėjo patarimais. Ligi 1939 m. vasaros darbą pavyko užbaigti, tai buvo iš tikrųjų vertingi rezultatai. Hartree, kaip Londono karališkosios draugijos narys, matyt, tarpininkavo, kad straipsnis būtų išspausdintas tos draugijos žurnale „Proceedings of the Royal Society of London“.

Dar prieš kelionę pas Hartree, Jucys buvo pakeltas vyresniuoju asistentu.[25] O turint tris straipsnius, iš jų vieną – prestižiniame užsienio žurnale, jau buvo galima drąsiai ginti daktaro disertaciją. Tačiau Jucys nutarė į ją įtraukti tik paskutiniojo darbo rezultatus, užtat juos aprašyti išsamiau negu straipsnyje, t.y. jo pagrindu parengti nedidelę monografiją.

Nors ir atsidėjęs moksliniam darbui, Jucys, atrodo tuo laiku, įstojo į sukarintą patriotinę organizaciją – Šaulių sąjungą.[26] Ten jis aktyvesne veikla nepasižymėjo, nes netrukus išvažiavo į užsienį, o 1940 m. okupantai iš karto uždraudė šią organizaciją. Tas jo biografijos faktas liko mažai kam žinomas, tačiau atitinkami tarybiniai organai žinojo, ir pokario laikotarpiu Jucys ilgai juto virš savęs kybančią grėsmę.

1939 m. rudenį, Juciui dar nebaigus rašyti disertacijos, vėl pasitaikė proga išvykti į Angliją. Jam pavyko gauti šios šalies The British Council stipendiją dešimties mėnesių stažuotei Anglijos mokslo centre.[27] Stipendija buvo skirta ne Juciui asmeniškai, o universitetui, tad dėl jos jis varžėsi su vienu anglistu ir laimėjo. Stažuotę Jucys nutarė atlikti Kembridžo universitete pas prof. Ralph Fowler, statistinės fizikos specialistą. Kodėl Jucys stažavosi ne pas Hartree ir net ne atomo fizikos srityje? Jis tai aiškino laiške A. Puodžiukynui iš Anglijos taip: „Sakai, kodėl nevažiavau pas Hartree? Labai paprastai. Aš noriu daugiau fizikos pažinti. Hartree srityje galėsiu ir vienas dirbti, jei norėsiu. Čia dirbu tai, ko vienas nepajėgčiau. Be to, Hartree visuomet galėsiu prisišaukti laiškais, neaiškumams kilus. Jei dar kartą kur tektų važiuoti, tai vėl kitą imčiau sritį. Taip daro daugelis teoretikų. Kiekvieno klausimo gvildenimas labai daug duoda reikalingo teoretikui patyrimo.“[28]

Atrodo, kad tuo metu Hartree jau nedirbo aktyviai atomo fizikos srityje, tad Jucys jautėsi gavęs iš jo pakankamai naudos. Juciui, matyt, padarė įspūdį Hartree sugebėjimas dirbti įvairiose teorinės fizikos srityse, ir jis pats norėjo tai pabandyti.

Ralph Howard Fowler – žymus fizikas teoretikas, vienas iš teorinės astrofizikos pradininkų, be to, atlikęs svarbių darbų iš statistinės mechanikos, termodinamikos ir kietojo kūno teorijos.[29] Jis išugdė daug garsių fizikų – jo mokiniais buvo D. Hartree, P. Dirac, R. Peierls, S. Chandrasekhar ir kt. Tikriausiai D. Hartree ir rekomendavo rinktis vadovu savo mokytoją. Kitas svarbus motyvas galėjo būti tai, kad Fowler 1928 m. paaiškino šaltąją elektronų emisiją iš metalų, ir Jucys galėjo tikėtis teoriškai pasirengti darbui jau išbandytoje srityje, kuri, be to, siejosi su atomo fizika.

Apie A. Jucio stažuotę pas Fowler žinoma nedaug. Apie kelionę pas Hartree, konsultacijas su juo Jucys kartais pasakodavo savo mokiniams, prisimindavo duodamas interviu, o Fowler beveik neminėdavo.

Jucys tobulinosi statistinės fizikos srityje, kuri jam ligi tol buvo mažai žinoma. Sistemingo teorinės fizikos pasirengimo, atitinkančio užsienio, o tuo labiau Kembridžo universiteto, lygį jis neturėjo, buvo pasirengęs moksliniam darbui tik atomų skaičiavimų srityje. Tad Fowler jam, matyt, patarė gilinti savo žinias, klausyti universitete kai kuriuos kursus, savarankiškai studijuoti papildomą literatūrą, dalyvauti seminaruose. Jucys yra minėjęs, kad klausė P. Dirac aukštu lygiu skaityto kvantinės mechanikos kurso, bet nedaug ką supratęs.[30]

Fowler buvo kito tipo mokslininkas ir žmogus negu Hartree. Nepaprastai gyvo ir ironiško proto anglų aristokratas ir lėtokas, kaimietiškų tradicijų laikęsis žemaitis sunkokai rado bendrą kalbą. Tad Fowleris, matyt, suteikė Juciui laisvę pačiam naudotis Kembridžo teikiamomis galimybėmis ir savarankiškos tyrimų temos nesiūlė, bent jau joks naujas Jucio darbas Kembridže nebuvo parengtas. Stažuotės metu Jucys baigė rašyti savo disertaciją, ir ji buvo išsiųsta spausdinti į Kauną.

O tuo metu Europoje vis labiau plėtėsi Vokietijos ir TSRS agresija, stiprėjo visuotinio karo nuojauta. TSRS užpuolė Suomiją, Vokietija užėmė Daniją ir Norvegiją. Neramios žinios ateidavo ir iš Lietuvos. Ji buvo priversta į savo teritoriją įsileisti TSRS kariuomenės įgulas. Tiesa, po to, kai Vokietija ir TSRS užpuolė ir pasidalijo Lenkiją, Lietuvai buvo grąžintas Vilnius ir jo kraštas. Į Vilnių iš Kauno kėlėsi įvairios įstaigos, tarp jų ir kai kurie Vytauto Didžiojo universiteto fakultetai. Juciui rūpėjo Kaune likusi šeima. Pagaliau jam dėl karo aplinkybių buvo nutraukta stipendija[31] ir teko anksčiau laiko grįžti į Lietuvą. Lietuvos atstovybė patarė vykti per Belgiją ir parūpino tos šalies vizą.[32]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Fizikas prof. Adolfas Jucys (interviu), Tėvynės balsas, 1958 04, Nr. 30.
  2. V. Liekis. Atomas – mano gyvenimas (interviu su A. Juciu), Literatūra ir menas, 1970 01 17.
  3. S. Jucienės pasakojimas 1976 11 17.
  4. P. Brazdžiūno pasakojimas 1982 12 26.
  5. I. Šenavičienė. FRL, p. 65.
  6. A. Rukša. Lietuvos universitetų istorija, Kn.: Lietuvos universitetas 1579–1803–1922, Chicago: Lietuvos profesorių draugija Amerikoje, 1972, p. 208.
  7. VDU MGF tarybos posėdžio 1937 11 09 protokolas, VUB RS, f. 96, b. VDU8, p. 45.
  8. Fizikas prof. Adolfas Jucys (interviu), Tėvynės balsas, 1958 04, Nr. 30.
  9. VDU MGF tarybos posėdžio 1938 05 27 protokolas, VUB RS, f. 96, b. VDU8, p. 93.
  10. Algio Jucio pasakojimas 1982 05 19.
  11. I. Glembockio pasakojimas 1982 06 08.
  12. V. Kaveckio pasakojimas 1976 11 05.
  13. Algio Jucio pasakojimas 1982 05 19.
  14. C.G . Darwin. Douglas Rayner Hartree 1897–1958, Roy. Soc. Biographical Memoirs, 1958, v. 4, p. 103–116.
  15. Ibid., p. 106.
  16. C.G . Darwin. Douglas Rayner Hartree 1897–1958, Roy. Soc. Biographical Memoirs, 1958, v. 4, p. 111.
  17. B.S. Jeffreys. Douglas Rayner Hartree, Comm. Mol. Phys., 1987, v. 20, No. 4, p. 194.
  18. B.S. Jeffreys. Douglas Rayner Hartree, Comm. Mol. Phys., 1987, v. 20, No. 4, p. 194.
  19. V. Liekis. Atomas – mano gyvenimas (interviu su A. Juciu), Literatūra ir menas, 1970 01 17.
  20. Ibid.
  21. A. Jucys. Teorinis jonų C4+ ir C++ ir neutralaus C tyrimas (daktaro disertacija). Vilnius, 1941, 56 p.
  22. A. Jucio atvirukas P. Brazdžiūnui iš Anglijos 1938 07 07, JMK.
  23. Susipažino su užsienio laboratorijomis, Lietuvos aidas, 1938 07 30.
  24. A. Jucys. Kelias į didžiąją nežinią, Švyturys, 1971, Nr. 15, p. 22–23.
  25. VDU MGF tarybos posėdžio 1938 05 31 protokolas, VUB RS, f. 96, b. VDU8, p. 115.
  26. Z. Mickevičiūtės-Saidienės pasakojimas 2001 07 23.
  27. VDU MGF tarybos posėdžio 1938 05 31 protokolas, VUB RS, f. 96, b. VDU8, p. 115.
  28. A. Jucio laiškas A. Puodžiukynui 1940 01 07, JMK.
  29. E.A. Milne. Ralph Howard Fowler 1889–1944, Biographical Memoirs of Fellows of the Royal Society, 1958, p. 61 (kopija JMK).
  30. J. Batarūno pasakojimas 1978 02 02.
  31. VDU MGF tarybos posėdžio 1940 06 04 protokolas, VUB RS, f. 96, b. VDU8, p. 401.
  32. Dėl telegramos „Adolfas“ (rankraštis), JMK.


Autorius: Romualdas Karazija

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1053-0=1053 wiki spaudos ženklai).