Romualdas Karazija. Žalias teorijos medis: akad. Adolfas Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla/Paskutinieji metai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Žalias teorijos medis: akad. Adolfas Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla
Romualdas Karazija
Paskutinieji metai

PASKUTINIEJI METAI

Prasidėjo 1973-ieji metai. Nei pats Jucys, nei jo artimieji negalėjo įtarti, kad gyventi jam liko tik metai su trupučiu – profesorius buvo veiklus, energingas: nei jo mokslinė, nei organizacinė ar kraštotyrinė veikla nerodė polinkio silpnėti. Prisiminkime pagrindinius, ryškiausius A. Jucio tų metų gyvenimo įvykius – tokia mozaika galbūt padės geriau suvokti įvairiapusę, vaisingą jo veiklą, kūrybingą asmenybę.

1973-ieji metai Juciui prasidėjo dviejų jo mokinių disertacijų gynimais. Sausio 9 d. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto taryboje mokslų kandidato disertaciją gynė Pavelas Bogdanovičius, o sausio 16 d. – jo kurso draugas Vladas Tutlys. Abi disertacijos buvo skirtos banginių funkcijų radialiųjų dalių skaičiavimams (Hartree ir Foko, daugiakonfigūraciniu ir neortogonaliųjų orbitalių metodais) – būtent šių metodų plėtojimą Jucys tuo metu laikė savo pagrindiniu uždaviniu. Iš viso tais metais jis vadovavo penkiems aspirantams: trims – FMI, vienam – VVU ir fizikos istorikei Ievai Dundulytei – Istorijos institute.[1]

Sausio viduryje Jucys trumpam išvyko į Telšius, kur vyko mokslo dienos. Čia, Telšių miesto visuomenei, „Masčio“ fabriko administracijai bei gretimo kolūkio žemdirbiams jis skaitė paskaitą „TSRS mokslo pasiekimai ir Lietuvos TSR mokslininkų įnašas“.[2]

Vasario 8 d. teoretikų seminare pranešimus skaitė du fizikai eksperimentatoriai iš Leningrado fizikos ir technikos instituto: R. Iljinas pasakojo apie elektronų smūgius su atomais, o V. Afrosimovas – apie sužadintų atomų jonizaciją elektriniu lauku.[3] A. Jucys kartu su R. Iljinu 1972 m. dalyvavo III tarptautinėje atomų fizikos konferencijoje Boulderyje, matyt, tada jie diskutavo apie galimybes smūgių teorijoje taikyti Vilniuje plėtojamus teorinius metodus ir sutarė dėl šio vizito. Tai, reikia manyti, reiškė Jucio ketinimus plėsti teorinius tyrimus atomų smūgių ir jų sąveikos su stipriais laukais kryptimis.

Svečiai papasakojo apie savo darbus ir kylančias teorines problemas. Daugiausia klausinėjo pats A. Jucys, kitiems grupės nariams tos sritys buvo mažiau žinomos. Po to Jucys su svečiais kalbėjosi katedros vedėjo kabinete, ir buvo nutarta, .kad jo mokinys Edmantas Našlėnas ims nagrinėti elektronų smūgius – iš tikrųjų, jis kitais metais ta tema parengė pirmąjį straipsnį.

Vasario 17–26 d. Gruzijoje, Bakurianio kalnų kurorte, įvyko seminaras atomų ir atominių spektrų teorijos klausimais.[4] Jo orgkomiteto pirmininkas A. Jucys atskrido su grupe vilniečių lėktuvu į Tbilisį, čia profesoriaus jau laukė šeimininkai, kurie visus nuvežė degustuoti gruziniškų vynų. Po to A. Jucys ir jo bendrakeleiviai buvo pristatyti tiesiog į traukinį, kuris vyko į Bakurianį. Visą naktį traukinys rangėsi palei Kuros upę, o ryte net dvi valandas važiavo paskutinius trisdešimt kilometrų, kildamas nuo Boržomio į dviejų kilometrų aukštyje įsikūrusį Bakurianį. Čia buvo atlydys, visa delegacija braidžiojo pažliugusiais takais tarp aukštų pusnių ir negalėjo rasti vilos, kurioje turėjo vykti pasitarimas. Mat tuo pačiu metu kurorte vyko ir konferencija superlaidumo klausimais, į ją gyventojai ir nukreipdavo. Užtat suradę vilą, dalyviai galėjo džiovintis batus ir kelias dienas atsidėti mokslui, nes ir salė, ir valgykla, ir gyvenamieji kambariai buvo tame pačiame pastate.[5]

Kovo 12 d. įvyko Jucio vadovaujamos respublikinės probleminės tarybos „Atomų ir molekulių spektroskopija“ posėdis. Profesorius kalbėjo apie numatomą Fizikos ir matematikos instituto išskyrimą į Fizikos bei Matematikos ir kibernetikos institutus (tai įvyko tik 1977 m.). Jucys pabrėžė, kad būsimajame Fizikos institute turėtų būti plačiau atstovaujama spektroskopija, ne tik teorinė, bet ir eksperimentinė. Eksperimentatoriai turėtų įsisavinti šiuolaikinius spektroskopijos metodus (pavyzdžiui, pluoštelio ir folijos), daugiau dėmesio skirti eksperimentinių tyrimų automatizavimui.[6]

Balandžio ir gegužės mėnesiais A. Jucys kartu su bendradarbiais parengė spaudai du straipsnius anglų kalba apie išplėstinio metodo ir neortogonaliųjų orbitalių taikymus, jie buvo pasiųsti į vengrų žurnalą „Acta Physica Hungarica“ ir „International Journal of Quantum Chemistry“. Be to, Jucys vienas parašė straipsnį apie Nemuno pavadinimo kilmę „Mūsų Nemuno upė ar tai ne perlų motina, gražuolė“.[7] Ten jis plėtojo hipotezę, kad „Nemuno vardas primena airių kalbos žodį

néamhann, néamhonn (tariamas neman, nemon) ar néamhain, reiškiantį perlus, Perlų motiną, gražuolę (moterį).“ „Tas žodis, iš kurio yra kilęs Nemuno vardas, mūsų kalboje išnyko, o airių kalboje jis išliko.“. Šį aiškinimą Jucys parėmė kai kurių kitų airių ir lietuvių kalbų žodžių panašumu. Straipsnis buvo pasiųstas į „Mokslo ir gyvenimo“ žurnalą, bet redakcija jį palaikė nepakankamai pagrįstu.

Gegužės pradžioje „Tiesa“ išspausdino A. Jucio ir H. Jonaičio straipsnį „Pasitikėjimą spektroskopijai“,[8] kuriame buvo agituojama Lietuvos gamyklose plačiau taikyti spektroskopiją, kaip patikimą analizės ir kontrolės būdą. Autoriai siūlė Mokslų akademijoje, Universitete ar netgi prie kurios nors gamyklos steigti Taikomosios spektroskopijos centrą, kuriame jos metodai „būtų ruošiami ir įdiegiami į gamybą“.

Gegužės pabaigoje „Minties“ leidykla išspausdino A. Jucio ir A. Savukyno monografiją „Atomo teorijos matematiniai pagrindai“ (rusų k.).[9] Knygą buvo planuota išleisti anksčiau, netgi buvo sudaryta sutartis su Maskvos leidykla „Наука“ įteikti rankraštį ligi 1969 m. pradžios.[10] Tačiau nauji, Jucio grupės gaunami rezultatai vertė keisti sumanymą, plėsti knygos apimtį ir perrašinėti ją, – darbas užsitęsė. Anot Algimanto Savukyno: „Monografija buvo rašoma 1970–1971 m., tuo metu pagal ją skaitomas speckursas studentams ir su jais tikrinamos formulės. Speckurso paskaitos vykdavo instituto salėje, kad galėtų dalyvauti ir mokslo darbuotojai. Dalis klausimų, įėjusių į knygą, buvo profesoriaus išplėtota su aspirantais ir kitais darbuotojais tiesiog knygos rašymo metu (ypač neortogonaliųjų orbitalių metodas, sudėtingų konfigūracijų bendras aprašymas, kvazisukinio taikymas elektronų sluoksniui ir kt.). Daug pastangų profesorius įdėjo suvienodindamas atominių dydžių fazių sistemą. Tad jau beveik parengtą tekstą reikėjo dar kartą perdirbti iš naujo, kad fazės apimtų ir pusinių rangų atvejį, reikalingą kvazisukinio formalizmui. Kartais, praėjus valandai ar dviem po mūsų pokalbio, profesorius jau skambindavo man telefonu į namus, siūlydamas kitaip apibrėžti fazes, ir viskas jau būdavo jo apgalvota.“[11] Taigi šios knygos buvo parengti trys ar keturi variantai. Galutinis sutvarkytas tekstas buvo įrištas keliais tomais ir ligi monografijos išspausdinimo padėtas katedroje bei institute, prieinamas visiems norintiems ja naudotis.[12] Monografija – gana didelės apimties – net 35 spaudos lankų: ji susidėjo iš trijų skyrių, kiekvienas – dešimties paragrafų, be to, dar dešimties priedų. Pirmajame skyriuje buvo nagrinėjamos paprasčiausios vieno ir dviejų elektronų konfigūracijos – jų banginės funkcijos bei įvairių sąveikų operatorių matriciniai elementai. Toliau išdėstyta vieno elektronų sluoksnio teorija, apimanti kilminių koeficientų metodą, antrinio kvantavimo vaizdavimą, kvazisukinio ir grupių teorijos formalizmą, išplėstinį metodą. Trečiasis skyrius –„Sudėtingų konfigūracijų teorija“, čia pateiktos bendros įvairių operatorių matricinių elementų išraiškos vienkonfigūraciniu, daugiakonfigūraciniu bei išplėstiniu artutinumais. Knyga – teorinio, matematinio pobūdžio, gautos formulės čia nebuvo taikomos konkrečioms atomo fizikos problemoms spręsti. Joje nenagrinėjami ir įvairūs radialiųjų orbitalių gavimo būdai. Šiuos klausimus Jucys ketino apibendrinti dar vienoje monografijoje „Atominės radialiosios orbitalės“, kurią rengėsi netrukus pradėti rašyti ir įteikti spaudai 1974 m. pabaigoje.[13]

Tais metais Jucys įdėjo nemažai darbo ir rengdamas kartu su Antanu Bandzaičiu antrąjį papildytą ir ištaisytą jų monografijos leidimą[14] (buvo išspausdintas tik 1977 m.).

Birželio 21–22 d. Panevėžio kultūros rūmuose įvyko tradicinė kasmetė XVI respublikinė fizikų konferencija. Ją pradėjo A. Jucys, jis buvo ir vienas aktyviausių jos dalyvių – pateikdavo parnešėjams daug klausimų, diskutavo, perskaitė du pranešimus.[15][16] M. Koperniko 500-ųjų gimimo metinių proga Jucys papasakojo savo kelionės 1971 m. po Koperniko vietas įspūdžius, minėjo M. Koperniko Torunės universitete skaitytas savo paskaitas, FMI teoretikų bendradarbiavimą su to universiteto fizikais.[17] Antrajame pranešime „Fizikos terminijos kūrimo klausimu“ Jucys apžvelgė fizikos terminų kūrimo istoriją, pasisakė už tai, kad būtų laikomasi aukso vidurio – naudojami ir tarptautiniai, ir lietuviški terminai. Jucys agitavo už kai kuriuos konkrečius terminus (iš tikrųjų netrukus fizikų kalboje įsitvirtino jo teikti lygmuo, būsena, artutinumas, nors neprigijo kietimas (kietasis kūnas), skystimas (skystis), spraga (skylė). Pasidžiaugęs rengiamu fizikos terminų žodynu, Jucys pageidavo, kad jis netaptų sustingusiu standartu „iš kurio rėmų išeiti būtų draudžiama“.[18]

Tiesiai iš Panevėžio A. Jucys nuvažiavo į Plungę, kur birželio 23 ir 24 d. vyko trečioji Plungiškių draugijos sueiga.[19] Ji buvo suderinta su XII žemaičių festivaliu Plateliuose ir įtraukta į jo programą. Tad sueigoje dalyvavo gerokai daugiau žmonių negu ankstesnėse. Pradėjęs susitikimą prezidentas perskaitė pranešimą „Apie žemiečių draugijos uždavinius“. Po diskusijos žymesnieji draugijos nariai išvažinėjo grupelėmis į susitikimus su rajono gyventojais, fototografijų parodos „Žemė ir žmogus“ atidarymą Ginteliškėje. A. Jucys Varduvoje susitiko su trijų aplinkinių kolūkių žmonėmis, pasakojo apie Plungiškių draugijos veiklą. Vakare Plungėje įvyko šventinė gegužinė. Kitą dieną festivalis persikėlė į Platelius, kur nuo aštuntos valandos ryto prasidėjo kermošius, o netrukus ir sporto varžybos. Į oficialų festivalio atidarymą tryliktą valandą suplaukė apie trisdešimt tūkstančių žmonių. Aidint fanfaroms, pro moksleivių garbės sargybą į estradą žengė svečiai su A. Juciu priešakyje, rajono vadovai. Po trumpų kalbų skambėjo muzika, koncertavo „Gabijos“ choras, „Trimito“ ansamblis, bandūristų kapela „Kobzarj“ iš Ukrainos. Vyko žaidimai ir atrakcionai, o vakare žmonės linksminosi prie laužų, stebėjo fejerverką.[20]

Liepos pradžioje Jucys buvo kviestas dalyvauti I tarptautiniame kvantinės chemijos kongrese, kuris vyko Mentone, Prancūzijoje. Organizacinės grupės pirmininkas A. Fokas siūlė įtraukti A. Jucį į TSRS delegacijos sudėtį,[21] tačiau jo kandidatūra nebuvo patvirtinta.

Tad Jucys tęsė atostogas Žemaitijoje, kaip visada aktyviai užsiimdamas kraštotyra. Jis parengė straipsnį apie Salantų senovę ir jų žmones, o kartu su Juozapu Mickevičiumi – apie rašytojo Motiejaus Valančiaus kilmę ir jo giminę. Abu jie buvo pasiųsti į Kretingos rajono laikraštį „Švyturys“, deja, išspausdintas tik pirmasis, nes redaktorius pabūgo skelbti medžiagą apie vyskupą.[22] A. Juciui buvo kilusi įdomi mintis surengti Kretingoje gimtosios kalbos dienas, kurių metu vyktų susitikimai su kalbininkais, būtų propaguojama žemaičių tarmė. Ta proga Jucys parašė straipsnį „Apie mūsų tarmę“.[23] Vis dėlto budrūs ideologiniai sargai čia įžvelgė nacionalizmo apraišką, leidimas nebuvo gautas, o Jucio straipsnis išspausdintas tik po trejų metų.[24]

Užtat profesoriui pavyko į gimtąjį kraštą atkviesti etnografę Pranę Dundulienę su VVU Istorijos fakulteto studentais. Ekspedicijos pradžioje, liepos 4 d. Jucys jos dalyviams perskaitė pranešimą apie Salantus ir jų apylinkes.[25] Vėliau studentai ėjo per kaimus, rinkdami tautosaką, domėdamiesi senaisiais papročiais, tradicijomis, amatais (aišku, teko užrašinėti ir atsiminimus apie kolūkių kūrimąsi bei revoliucinius įvykius). Ekspedicijoje dalyvavę Dailės instituto studentai piešė užsilikusius senovinius žemės ūkio padargus, kraičio skrynias, lovatiesių bei rankšluoščių raštus ir gaudavo vertingų eksponatų muziejams. P . Dundulienė džiaugėsi, kad Salantų žmonės išsaugojo daug vertingų senienų, kad čia gyvos liaudies tradicijos.[26]

Jucys buvo perskyręs atostogas į dvi dalis, nes liepos pabaigoje į Vilnių turėjo atvykti atomo ir grupių teorijos specialistas, geras A. Jucio pažįstamas B.G. Wybourne. Šį kartą jis praleido Vilniuje dešimt dienų, teoretikų seminare skaitė keletą paskaitų apie savo paskutiniuosius darbus, diskutavo su A. Juciu, V. Vanagu ir kitais teoretikais, ekskursavo po Vilnių ir jo apylinkes.[27]

Pokalbiai su svečiu apie atomo teorijos problemas ir perspektyvas nuteikė A. Jucį parašyti apžvalginį straipsnį „Apie šiuolaikinę atomo teoriją ir tolesnį jos plėtojimą“.[28] Mintys klostėsi lengvai, nes ne kartą buvo apie tai galvota ir rašyta, reikėjo tik apibendrinti, atsižvelgti į patyrimą, įgytą, rašant paskutiniąją monografiją. Po istorinio įvado Jucys aptarė Hartree ir Foko bei patikslintus atomo teorijos metodus, matricinių elementų išraiškų gavimą. Baigiamosiose pastabose jis teigė: „Tolesnės atomo teorijos plėtotės pagrindinė kryptis – anksčiau aptartų patikslintų metodų išvystymas. Jų taikymo rezultatas duoda vadinamąją koreliaciją. Visa procedūra paprastai vadinama koreliacijos teorija. Norint pastarąją sėkmingai plėtoti, būtina „koreliacija“ (koordinacija) tarp įvairių grupių, kuriančių koreliacijos teoriją.“ Straipsnis buvo atiduotas į „Lietuvos fizikos rinkinį“ ir išspausdintas šio žurnalo 1974 m. numeryje, deja, jau skirtame A. Jucio atminimui. Žymus atomų ir molekulių fizikos specialistas Michailas Eljaševičius jį pavadino Jucio moksliniu testamentu.[29]

Jucio grupėje aštuntajame dešimtmetyje numatomos plėtoti atomo teorijos kryptys buvo konkrečiau išvardytos tais metais parengtuose FMI pasiūlymuose dėl spektrinių tyrimų pagrindinių krypčių 1976–1980 m. plano. Tai grupių teorijos tyrimai ir taikymai daugiadalelių sistemų simetrijos savybėms nagrinėti; patikslintų metodų plėtojimas ir taikymas sunkiųjų elementų atomams bei daugiakrūviams jonams; geležies ir retųjų žemių atomų ir jonų, svarbių kai kuriose technikos srityse, tyrimai; universalių programų, skirtų spektrams modeliuoti ir analizuoti, kūrimas; atominių procesų, susijusių su dujų ir garų lazerinės spinduliuotės generavimu bei jos sąveika su medžiaga, tyrimas.[30]

Rugsėjo mėnesį Jucys vėl tęsė atostogas Žemaitijoje, per penkias dienas aplankė penkiolika mokyklų, jose skaitė paskaitą „Mikalojaus Koperniko gyvenimas ir veikla“.[31] Ilgiausiai profesorius užtruko Salantuose. Čia jis susitiko su jaunaisiais matematikais, pasižymėjusiais respublikinėje matematikų olimpiadoje. Jiems Jucys pasakojo apie matematiką moksle ir gyvenime. Vėliau kalba nukrypo link mokyklos ir Salantų istorijos. Jucys braižė miestelio planą, aiškino, kaip jis atrodė amžiaus pradžioje.[32] Profesorius perskaitė paskaitų ir Salantų visuomenei apie tų apylinkių žmonių vargus XVII–XVIII šimtmečiais. Paskaitų maratoną Jucys užbaigė Plungėje, kur lankėsi dviejose mokyklose. Plungės I vidurinėje mokykloje įvyko nuoširdus pokalbis su mokytojais. Kas galėjo žinoti, jog tai buvo jo atsisveikinimas su savąja mokykla.[33] Netrukus Jucys Klausgalvų Medsėdžiuose dalyvavo savo brolio jauniausios dukters vestuvėse ir čia ištaręs: „Atšventėme vestuves, dabar bus laidotuvės.“[34]

Rugsėjo pabaigoje įvyko ir Jucio jaunesniojo sūnaus Gedimino vestuvės. Deja, profesorius jose negalėjo dalyvauti, nes susirgo plaučių uždegimu. Vyresnysis sūnus Algis, iširus santuokai, panoro grįžti gyventi pas tėvus. Į jo prašymą profesorius atsakęs: „Negi tėvas gali nepriimti savo sūnaus.“[35]

Po atostogų profesorius vėl atsidėjo moksliniam darbui: su bendradarbiais vieną po kito parengė net aštuonis straipsnius. Dviejų iš jų – apie išplėstinį metodą ir neortogonaliąsias orbitales, siųstų į „International Journal of Quantum Chemistry“, pirmuoju autoriumi buvo A. Jucys, kas reiškė jo esminį indėlį. Kartu su R. Gáspáru ir savo bendradarbiais profesorius parašė straipsnį apie kvantinius skaičius ir universalųjį potencialą, jį atidavė spausdinti į vengrų žurnalą. Penki darbai buvo parengti rinkiniui „Atomų ir atominių spektrų teorija“, numatytam leisti Rygoje kaip Sąjunginio seminaro darbai. Šis seminaras įvyko lapkričio 14–16 d. Rygoje, orgkomiteto pirmininku buvo A. Jucys. Apibendrindamas tokių seminarų patirtį, jis kalbėjo apie teigiamąsias ir neigiamąsias jų puses, kvietė plačiau keistis informacija apie atliekamus darbus. Jucys ragino skirti daugiau dėmesio atomų sužadintų būsenų tyrimams, reliatyvistiniam artutinumui ir ypač – patikslintiems radialiųjų funkcijų skaičiavimo metodams.[36]

Lapkričio pabaigoje teoretikų seminare buvo svarstoma A. Korzuno iš Taškento Elektronikos instituto kandidatinė disertacija „Apie atomų su prijungtu pozitronu skaičiavimą nepilno kintamųjų atskyrimo metodu“. Jucys pareiškė pastabų dėl determinantinės technikos naudojimo, nepakankamai aiškaus rezultatų aptarimo, tačiau padarė bendrą išvadą, kad darbas yra rimtas, tenkina reikalavimus ir todėl bus parašytas teigiamas atsiliepimas.

Jucys iš anksto ruošėsi kviestiniam pranešimui IV tarptautinėje atomo fizikos konferencijoje, kuri turėjo įvykti 1974 m. liepos mėnesį Heidelberge (Vokietija). Jis taip pat gavo kvietimą iš Gruzijos Politechnikos instituto skaityti ten atomo teorijos paskaitų ciklą – sutiko ir ketino suderinti vizito datą kitų metų pradžioje.[37]

Prieš išvykdamas į Kanadą, A. Jucys gruodžio pirmoje pusėje parašė individualią akademiko veiklos ataskaitą.[38] Ji, kaip visada, buvo išsami ir dalykiška. Mokslinių straipsnių tais metais buvo išspausdinta tik keturi, bet užtat išleista monografija ir parengta spaudai keturiolika straipsnių. Be to, Jucys išspausdino du kalbotyros, septynis kraštotyros ir penkis mokslo populiarinimo straipsnius, perskaitė šešiolika pranešimų ir net dvidešimt keturias populiarias paskaitas moksleiviams bei visuomenei. Įspūdingas ir ataskaitos gale pateiktas A. Jucio pareigų sąrašas, jame net dvidešimt dvi pozicijos: sektoriaus vadovas, katedros profesorius, akademiko sekretoriaus pavaduotojas, daugelio probleminių ir mokslinių tarybų pirmininkas ar narys, tarptautinių ir Lietuvos žurnalų redakcinių kolegijų narys, Fizikų bei „Žinijos“ draugijų valdybų narys, Plungiškių draugijos prezidentas ir t.t. Kadangi visas pareigas, kurias Jucys sutikdavo prisiimti, jis stengėsi atlikti sąžiningai, galima įsivaizduoti, kiek laiko jis praleido posėdžiuose ir pasitarimuose.

Gruodžio 11 d. įvyko trečiojo tais metais A. Jucio aspiranto Arkadijaus Kiseliovo kandidatinės disertacijos gynimas, ir tą patį vakarą profesorius išvyko į Maskvą, iš kur turėjo skristi penkių savaičių komandiruotėn į Kanadą.

Su Hartree mokine Charlotte Froese Fischer Jucys susirašinėjo seniai, nors jiems dar nė karto nebuvo tekę susitikti. C. Froese Fischer parengė gana efektyvius tiek vienkonfigūracinių, tiek daugiakonfigūracinių Hartree ir Foko lygčių sprendimo algoritmus, pritaikytus kompiuteriui, ir juos realizavo universalioje programoje.

Prieš porą metų ji persikėlė dirbti į neseniai įkurtą Waterloo universitetą Kanadoje, kur tapo Taikomosios matematikos skyriaus vadove. Jos rūpesčiu A. Juciui buvo pasiūlyta apsilankyti kaip vizituojančiam profesoriui, ir jis mielai priėmė tą kvietimą.

Froese Fischer bendradarbiai nuvažiavo į Toronto aerouostą pasitikti Jucio, tačiau jis nebuvo gavęs jų pranešimo, tad pats atvyko į Waterloo akademinį miestelį, įsikūrė ten ir kitą rytą prisistatė į universitetą. Jis buvo pasiryžęs iš karto imtis darbo. Prasidėjo diskusijos apie įvairius radialiųjų funkcijų skaičiavimo metodus, iškylančias problemas, sudarytas programas. A. Jucys propagavo išplėstinį bei neortogonaliųjų orbitalių metodus ir iš tikrųjų įtikino Froese Fischer jų pranašumais.[39]

Taikomosios matematikos skyriaus darbuotojams jis pravedė tris dviejų valandų seminarus, aiškindamas judėjimo kiekio momento grafinį metodą. Jucio pranešimų klausė ir Fizikos bei Chemijos skyrių darbuotojai. Svečias domėjosi Matematikos fakulteto turimais kompiuteriais, jų galimybėmis, duomenų įvedimo ir išvedimo įrenginiais. Jis lankėsi skaičiavimo centre, bibliotekoje, Fizikos fakultete. Laiške iš Kanados namiškiams Jucys rašė: „Gyvenu su vienu profesoriumi iš Londono universiteto. Butas didelis, tik du „žmogai“. Jis šiandien šventėms išskrenda į Londoną. Dvi savaites liksiu vienas. Gyvenu neblogai. Dirbu universitete, Matematikos fakultete. Turiu ten atskirą kambarį. <. ..> Kol kas po kitus universitetus nevažinėju. Vėliau, apie 20 gruodžio, važiuosiu į Torontą. Esu sveikas ir diktas kaip ridikas. To pat linkiu ir Jums. Daliai [anūkei] atvirukų su indėnais negaunu, įdedu porą kitokių atvirukų <...>.“[40]

Teigdamas esąs sveikas kaip ridikas, Jucys tik ramino namiškius. Iš tikrųjų, lietuvis gydytojas, pas kurį Jucys nakvojo vieną naktį, susidarė kitokią nuomonę – profesorius atrodė nekaip, sunkiai kvėpavo ir guldamas susidėjo vieną ant kitos keletą pagalvių, kad lengviau kvėpuotųsi, taigi gulėjo beveik sėdomis.[41]

Kanados aukštosiose mokyklose prasidėjo Kalėdų atostogos, vis dėlto Juciui pavyko aplankyti Monrealio ir McGill universitetus. Kanados lietuviai nuvežė Jucį prie garsiojo Niagaros krioklio.[42]

Komandiruotė baigėsi sausio 18-ąją, po savaitės Jucys jau pasakojo apie kelionę ir pokalbius su Froese Fischer Vilniaus teoretikų seminare. Grįžęs ėmėsi organizuoti birželio mėnesį Palangoje numatytą Vasaros mokyklą daugiaelektronių atomų ir jų spektrų teorijos klausimais. Buvo išsiuntinėtas pranešimas apie ją, paraiškas prašoma siųsti ligi kovo 25 d.

Vienas iš paskutiniųjų Jucio sumanymų buvo siekti, kad Lietuvos fizikų draugija būtų atstovaujama Europos fizikų draugijoje, tegu ir TSRS atstovybės sudėtyje.

Penktadienį, vasario 1 d. Jucys vienas iš paskutiniųjų išėjo iš Fizikos ir matematikos instituto.[43] Sekmadienį jis daug dirbo, rašė kelionės į Kanadą ataskaitą.[44] Algis vėl grįžo išgėręs, tad įvyko nemalonus pokalbis su juo.[45] Vakare profesorius nuėjo į garažą patikrinti automobilio.

– Gedi, aš labai užsiėmęs, eik patepti. Aš dar turiu ataskaitą užbaigti. 159 Jucys atsitiesė ir susverdėjo.

– Papa, gal blogai jautiesi?

– Nieko, nieko.

Naktį jis nulipo žemyn.

– Zosele, ko tu nemiegi? Aš jaučiuosi kažko pavargęs, einu gulti. Bai, bai.[46]

Aštuntą valandą ryto profesorius nusileisdavo iš darbo kambario, kur stovėjo jo lova, į virtuvę gerti arbatos. Tą rytą jis laiku nepasirodė. Sunerimusi žmona užlipo į viršų pažiūrėti, kas atsitiko. Jucys gulėjo, padėjęs galvą ant rankos, kaip jis mėgdavo ilsėtis, bet jau užmigęs amžinai.[47]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Akad. A. Jucio veiklos 1973 m. individualinė ataskaita, JA, b. 1675, l. 135.
  2. Ibid., l. 133.
  3. Seminaro protokolas, VU FF TFK.
  4. A. Jucys. Fizikų pasitarimai Bakurianyje, Kibirkštis (Plungė), 1973 03 03.
  5. Ibid.
  6. Probleminės tarybos „Atomų ir molekulių spektroskopija“ 1973 03 12 protokolas, LMAA, f. 9, ap. 1, b. 181, l. 60.
  7. A. Jucys. Mūsų Nemuno upė ar tai ne perlų motina, gražuolė (rankraštis), JA, b. 1295, 6 l.
  8. A. Jucys, H. Jonaitis, Pasitikėjimą spektroskopijai, Tiesa, 1973 05 06.
  9. А.П . Юцис, А.Ю. Савукинас. Математические основы теории атома. Вильнюс: Минтис, 1973, 479 p.
  10. Sutartis su leidykla „Наука“ 1968 01 11 Nr. 3934, JA, b. 46.
  11. A. Savukynas. Atsiminimai (rankraštis, 1981 05 10), JMK, p. 4 –5.
  12. Ibid.
  13. LTSR MA leidinių parengimo 1973–1975 m. perspektyvinis planas (rusų k., 1972 m.), JA, b. 1671, l.2.
  14. Akad. A. Jucio veiklos 1973 m. individualinė ataskaita, JA, b. 1675, l. 130.
  15. XVI respublikinės fizikų konferencijos, įvykusios 1973 06 21–22, dokumentai, LMAA, f. 20, ap. 1, b. 19.
  16. XVI respublikinė fizikų konferencija, Lietuvos fizikos rinkinys, 1974, t. 14, Nr. 5, p. 829.
  17. Ibid.
  18. XVI respublikinė fizikų konferencija, Lietuvos fizikos rinkinys, 1974, t. 14, Nr. 5, p. 839.
  19. E. Adomavičienė. Akad. A. Jucio ryšiai su Plunge, Kibirkštis (Plungė), 1979 06 07.
  20. Aidėjo, skambėjo visi Plateliai, Kibirkštis (Plungė), 1973 06 30.
  21. A. Jucio pareiškimas MA prezidentui J. Matuliui, JA, b. 302, l. 15.
  22. J. Mickevičiaus pasakojimas 1977 06 07.
  23. A. Jucys. Apie mūsų tarmę, Švyturys (Kretinga), 1976 12 02, p. 3.
  24. J. Mickevičius. Atsiminimai (rankraštis), JMK, p. 15.
  25. Akad. A. Jucio veiklos 1973 m. individualinė ataskaita, JA, b. 1675, l. 134.
  26. P. Dundulienė. Ekspedicija Kretingos rajone, Švyturys (Kretinga), 1973 08 12.
  27. A. Jucys. Lietuvos ir Naujosios Zelandijos fizikų bedradarbiavimas, Kibirkštis (Plungė), 1973 09 13.
  28. A. Jucys. Apie šiuolaikinę atomo teoriją ir tolesnį jos plėtojimą (rusų k.), Lietuvos fizikos rinkinys, 1974, t. 14, Nr. 3, p. 417–430.
  29. M. Eljaševičiaus pranešimas 12-oje Pabaltijo mokslo istorijos konferencijoje, Vilnius, 1979.
  30. FMI pasiūlymai dėl spektrinių tyrimų pagrindinių krypčių 1976–1980 m. plano, JA, b. 1899.
  31. Akad. A. Jucio veiklos 1973 m. individualinė ataskaita, JA, b. 1675, l. 134.
  32. V. Lomsargis. Savojo laivo kapitonas, Moksleivis, 1973, Nr. 11, p. 2 –5.
  33. E. Adomavičienė. Akad. A. Jucio ryšiai su Plunge, Kibirkštis (Plungė), 1979 06 07.
  34. P. Jucienės pasakojimas 1977 06 08.
  35. Z. Mickevičiūtės-Saidienės pasakojimas 1983 03 12.
  36. A. Jucys. Apie atomo ir atominių spektrų teorijos teigiamas puses ir trūkumus. A. Jucio įžanginė kalba Sąjunginiame seminare Rygoje 1973 11 14 (rusų k.), JA, b. 1152, l. 16.
  37. A. Jucio laiškas K. Baramidzei 1973 11, JA, b. 129.
  38. Akad. A. Jucio veiklos 1973 m. individualinė ataskaita, JA, b. 1675, l. 130–137.
  39. C. Froese Fischer. In Memory of Academician Adolfas Jucys, JMK, p. 1 (vertimas į lietuvių k. kn.: Akademikas Adolfas Jucys, Vilnius: Lietuvos mokslas, 2004, p. 200–201).
  40. A. Jucio laiškas S.Jucienei 1973 12 16, JA, b. 2094.
  41. Z. Mickevičiūtės-Saidienės pasakojimas 1983 03 12
  42. Nuotrauka, JA, b. 1977.
  43. A. Kupliauskienės pasakojimas 1982 06 28.
  44. A. Jucio komandiruotės į Kanadą ataskaita (rusų k.), JA, b. 1793.
  45. L. Kuzmickytės pasakojimas 1982 06 25.
  46. J. Silickaitės-Zolubienės pasakojimas 1982 m.
  47. V. Kaveckio pasakojimas 1982 06 23.


Autorius: Romualdas Karazija

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1127-0=1127 wiki spaudos ženklai).