Romualdas Karazija. Žalias teorijos medis: akad. Adolfas Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla/Prologas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Žalias teorijos medis: akad. Adolfas Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla
Romualdas Karazija
Prologas

PROLOGAS

Baigiantis 1940 m. liepai, Vilniaus universiteto Chemijos ir fizikos skyrių rūmai Naugarduko gatvėje dar buvo neįprastai tušti ir tylūs. Beveik visi lenkų profesoriai ir dėstytojai, dirbę Stepono Batoro universitete, atsisakė pasilikti jį perorganizuojant į lietuvišką universitetą. Iš fizikų bendrą susitarimą sulaužė tik asistentai H. Horodničius, J. Heršmanas ir A. Garnišas.[1] Dar liko dirbti mechanikas J. Maleika, taip pat šmėsčiojo charakteringa sargo J. Kaliugos figūra. Buvo laukiama didžiojo kraustymosi – į šiuos rūmus turėjo atsikelti VDU Matematikos-gamtos fakultetas iš Kauno. Jo atstovai jau lankėsi čia, apžiūrinėjo patalpas ir laboratorinę įrangą, o grįžę į Kauną pakavo pervežamus prietaisus bei įrengimus.

Kraustymuisi prasidėjus, vieną dieną sargas atėjo pas Henriką Horodničių, kuris buvo paskirtas turto prižiūrėtoju, ir pranešė, kad jo teiraujasi kažkoks žmogus.[2][3] Ne ponas, o žmogus, o tai lenkų kalba reiškė paprastą, nekokios išvaizdos pilietį. Iš tikrųjų atėjo labai išvargęs, net pilkas, nors tvirto stoto žmogus, kuris prisistatė esąs Adolfas Jucys, fizikas, vyresnysis asistentas iš Vytauto Didžiojo universiteto. H. Horodničius žinojo daugelį Kauno fizikų – I. Končių, P. Brazdžiūną, A. Žvironą, A. Puodžiukyną, – buvo matęs jų straipsnių mokslo žurnaluose arba sutikęs juos, atvykdavusius kraustymosi reikalais. Jucio pavardė Horodničiui nebuvo girdėta. Atvykėlis pasisakė neseniai per didelius vargus grįžęs iš stažuotės Anglijoje, o dabar per dvi dienas atėjęs pėsčiomis iš Kauno į Vilnių.[4] Ėjęs pėsčias, nes tokiu būdu norįs pažymėti išimtinį įvykį – pagrindinės aukštosios mokyklos persikėlimą į Lietuvos sostinę. Žmona ir sūnus atvažiavę kartu su kitais dėstytojais ir jų šeimomis. Jis atsiprašė dėl nekokios savo išvaizdos, nes tiesiai iš kelionės užėjęs į fakultetą, norėdamas sužinoti, kokios bus studijų ir darbo sąlygos.

Jucį, kaip fiziką teoretiką, labiausiai domino fakulteto biblioteka kiek joje knygų, ar yra pagrindinių užsienio mokslo žurnalų komplektai. Ypač jam rūpėjo Londono karališkosios draugijos žurnalas „Proceedings of the Royal Society of London“. Horodničius jį pradžiugino, kad kaip tik šio žurnalo keliolikos metų komplektą atsivežė kaip dovaną iš komandiruotės Anglijoje profesorius Jozef Patkowski (J. Patkovskis) ir perdavė bibliotekai.[5] Tuos gražiai įrištus mėlynais viršeliais tomus ir jam dažnai tenka vartyti. Jucys ėmė svarstyti, kuriuos žurnalus reikėtų atsivežti iš Kauno į Vilnių, o kuriuos – palikti kauniečiams (iš negausaus fizikų būrio keli liko dirbti VDU[6]). Matėsi, kad Jucys nerimsta imtis mokslinio darbo.

Juciui nekantrauti ir skubėti buvo pagrindo. Turėdamas beveik trisdešimt šešerius metus, jis tebebuvo asistentas, dar neturėjo jokio mokslo laipsnio ar vardo. Gimęs Žemaitijos kaime, anksti netekęs tėvo, karo metais negalėjęs lankyti mokyklos, jis labai atkakliai siekė mokslo. Po to iškėlė sau sunkiai įmanomą tikslą – savarankiškai tapti pirmuoju Lietuvoje fiziku teoretiku, dirbti naujoje atomo fizikos srityje. Daug naudos davė dvi kelionės į Anglijos mokslo centrus, bet ten būnant užklupo Antrasis pasaulinis karas. Jo verpetas jau palietė Lietuvą ir kol kas tik plėtėsi, grėsdamas naujais sukrėtimais. Tačiau Jucys buvo tvirtai įsitikinęs savuoju mokslininko pašaukimu, tarsi nujautė jo laukiančius didelius darbus ir atradimus.

Šaltiniai[taisyti]

  1. Akademikas P. Brazdžiūnas. Vilnius: Academia, 1992, p. 55.
  2. H. Horodničiaus pranešimas A. Jucio moksliniuose skaitymuose 1986 09 11.
  3. H. Horodničiaus kalba A. Jucio 80-mečio minėjime Mokslininkų rūmuose 1984 09 12.
  4. Algio Jucio pasakojimas 1982 05 19.
  5. H. Horodničiaus pranešimas A. Jucio moksliniuose skaitymuose 1986 09 11.
  6. P. Brazdžiūno pasakojimas 1982 01 11.


Autorius: Romualdas Karazija

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius (+1016-0=1016 wiki spaudos ženklai).