Romualdas Karazija. Žalias teorijos medis: akad. Adolfas Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla/Trumpi duomenys apie medžiagos pateikėjus

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Žalias teorijos medis: akad. Adolfas Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla
Romualdas Karazija
Trumpi duomenys apie medžiagos pateikėjus

TRUMPI DUOMENYS APIE MEDŽIAGOS PATEIKĖJUS

Elena Adomavičienė (1931– 2012) – pedagogė, Plungės I vidurinės mokyklos direktorė 1962–1982, Plungiškių kraštiečių draugijos organizatorė, jos viceprezidentė.

Jonas Batarūnas (1926–1990) – fizikas teoretikas, A. Jucio mokinys, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1956), FMI mokslo darbuotojas.

Adolfas Bolotinas, g. 1925 m. – fizikas teoretikas, A. Jucio mokinys, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1954), daktaras (1966), ilgametis VU Teorinės fizikos katedros profesorius.

Elga Borutienė (1917–2005) – rusistė, ilgametė „Lietuvos fizikos rinkinio“ redaktorė.

Povilas Brazdžiūnas (1897–1986) – fizikas, filosofijos mokslų daktaras (1930), profesorius, Lietuvos MA narys, šiuolaikinės eksperimentinės fizikos Lietuvoje pradininkas, daugelį metų artimai bendradarbiavęs su A. Juciu.

Jadvyga Čekavičiūtė (1932–2003) – Plungės I vidurinės mokyklos mokytoja, kraštotyrininkė, Plungiškių draugijos sekretorė.

Petras Česnulevičius (1910–2001) – ekonomistas, ilgametis FMI darbuotojas, buhalteris ir direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams.

Juozas Čiplys, g. 1933 m. – fizikas teoretikas, A. Jucio mokinys, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1962), FMI mokslo darbuotojas.

Raimundas Dagys (1930–1996) – fizikasteoretikas, A. Jucio mokinys, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1961), daktaras (1977), VVPI profesorius.

Jonas Daščioras – Salantų vidurinės mokyklos direktorius pokario laikotarpiu.

Ivanas Glembockis (1924–2005) – fizikas teoretikas, A. Jucio mokinys, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1957), FMI mokslo darbuotojas.

Jadvyga Grudzinskaitė (1910–1994) – ekonomistė, A. Jucio klasės draugė Kretingos progimnazijoje ir Plungės „Saulės“ gimnazijoje.

Henrikas Horodničius (1906–1989) – fizikas, gamtos filosofijos mokslų daktaras (1943), profesorius, 1945–1958 m. VVU Fizikos ir matematikos fakulteto dekanas. Henrikas Jonaitis (1913–1993) – fizikas, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1954), profesorius, 1960–1976 m. VVU Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros vedėjas.

Sofija Nezabitauskaitė-Jucienė (1906–1979) – A. Jucio žmona, teisininkė.

Petronėlė Jucienė (1915–1996) – A. Jucio brolio Juozo žmona, ūkininkė, gyveno Klausgalvų Medsėdžiuose, kur dažnai lankydavosi A. Jucys.

Algimantas Adolfas Jucys (1936–1998) – A. Jucio vyresnysis sūnus, fizikas teoretikas, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1971), FMI mokslo darbuotojas.

Gediminas Jucys, g.1945 m. – A. Jucio jaunesnysis sūnus, fizikas eksperimentatorius, paminklosaugininkas.

Antanas Kalinauskas (1905–1983) – fizikas, pedagogas, A. Jucio kurso draugas.

Kotryna Norvidaitė-Kalinauskienė (1907–1994) – ekonomistė, kartu su A. Juciu dalyvavo studentų žemaičių S. Daukanto draugijos veikloje.

Albertas Kancerevičius (1929–2000) – fizikas teoretikas, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1958), FMI mokslo darbuotojas ir mokslinis sekretorius.

Antra Vincė Karosienė, (1939–2014) – fizikė teoretikė, A. Jucio mokinė, fizikos ir matematikos mokslų kandidatė (1969), FMI mokslo darbuotoja.

Petras Katilius (1903–1995) – matematikas, gamtos filosofijos mokslų daktaras (1929), profesorius, A. Jucio bendradarbis VDU MGF, pirmosios jo disertacijos oponentas.

Vaclovas Kaveckis (1907–1995) – fizikas, A. Jucio kurso draugas, jo vadovaujamas apgynęs fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją (1953), dirbęs kartu su A. Juciu Švietimo liaudies komisariato Aukštųjų mokyklų valdyboje ir VVPI, docentas.

Kazimieras Konstantinavičius, g. 1931 m. – f izikas teoretikas, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1968), FMI ir Biochemijos instituto mokslo darbuotojas, dirbo A. Jucio vadovaujamo MA mokslų skyriaus moksliniu sekretoriumi.

Alicija Kupliauskienė, g. 1949 m. – fizikė teoretikė, A. Jucio mokinė, fizikos ir matematikos mokslų kandidatė (1977), FMI mokslo darbuotoja. Aldona Laimutė Kuzmickytė, g. 1936 m. – fizikė teoretikė, fizikos ir matematikos mokslų kandidatė (1970), FMI mokslo darbuotoja.

Jonas Laurinkus – A. Jucio klasės draugas Plungės „Saulės“ gimnazijoje, baigė VDU humanitarinių mokslų fakultetą, dirbo finansininku ir pedagogu, kartu su A. Juciu dalyvavo Plungiškių kraštiečių draugijos veikloje.

Kęstutis Makariūnas, g. 1932 m. – fizikas, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1960), daktaras (1987), profesorius, FMI mokslo darbuotojas.

Jonas Algirdas Martišius (1927–2006) – fizikas teoretikas, A. Jucio mokinys, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1956), docentas, dirbęs VVPI dėstytoju ir buvęs fakulteto dekanu.

Juozas Mickevičius (1900–1984) – istorikas, kraštotyrininkas, Kretingos muziejaus direktorius, A. Jucio klasės draugas, visą gyvenimą išlikęs vienu iš artimiausių jo draugų. Kartu jie parengė kraštotyrinių straipsnių ciklą.

Ona Mickevičiūtė-Barakauskienė (1902–2001) – J. Mickevičiaus sesuo, humanitarė. Su savo broliu kartu gyveno Šarnelėje, pas juos lankydavosi ir čia atostogaudavo A. Jucys.

Zita Mickevičiūtė-Saidienė, g. 1944 m. – J. Mickevičiaus dukterėčia, farmacininkė. Grįžusi iš tremties, daug bendravo su A. Juciu.

Jonas Algis Petkevičius, g. 1935 m. – fizikas teoretikas, A. Jucio nukreiptas į ESM priežiūros ir skaičiavimų automatizavimo sritį, dirbo FMI skaičiavimo centre.

Zenonas Rokus Rudzikas (1940–2011) – fizikas teoretikas, A. Jucio mokinys, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1965), daktaras (1972), profesorius. Po A. Jucio mirties perėmė vadovavimą Kvantmechaninių skaičiavimų sektoriui ir atomo teorijos krypties darbams.

Algimantas Savukynas (1938–2009). – fizikas teoretikas, A. Jucio mokinys, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1965). FMI mokslo darbuotojas, monografijos „Atomo teorijos matematiniai pagrindai“ bendraautoris.

Janina Silickaitė-Zolubienė – A. Jucio bendraklasė. Dirbo MA vilos Palangoje, kur atvykdavo atostogauti A. Jucys, administratore.

Stanevičius – pedagogas, dirbo Salantų vidurinėje mokykloje, kurioje paskutinįjį savo gyvenimo dešimtmetį dažnai lankydavosi A. Jucys.

V. Strolis – matematikas, pedagogas, kartu su A. Juciu klausė kai kuriuos kursus VDU.

Antanas Šimkus (1908–1994) – fizikas, pedagogas, A. Jucio klasės ir kurso draugas, studijų metais kartu nuomojosi kambarį, vėliau artimai bendravo. Dirbo dėstytoju KPI Klaipėdos skyriuje, vadovavo Fizikos ir matematikos katedrai.

Viktoras Šugurovas, g.1928 m. – fizikas teoretikas, A. Jucio mokinys, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1953), daktaras (1966), ilgametis VU Teorinės fizikos katedros profesorius.

E. Usaitė – A. Jucio žmonos draugė nuo studijų laikų, ilgus metus bendravo su Jucių šeima.

Kostas Ušpalis, (1925–2013) – fizikas teoretikas, A. Jucio mokinys, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1954), docentas. FMI mokslo darbuotojas, vadovavo Teorinės fizikos sektoriui, glaudžiai bendradarbiavo su A. Juciu mokslinėje ir fizikos mokslo organizavimo veikloje.

Vladislovas Eimutis Vanagas (1930–1990) – fizikas teoretikas, A. Jucio mokinys, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1957), daktaras (1970), profesorius, MA narys korespondentas. FMI mokslo darbuotojas, vadovavo Atomo branduolio teorijos padaliniui.

Kostantinas Žukauskas (1933–1995) – fizikas teoretikas, A. Jucio mokinys, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1965). A. Jucio nukreiptas, domėjosi skaičiavimo technika, kūrė ir plėtojo pirmąjį Lietuvoje skaičiavimo centrą, FMI mokslo darbuotojas.

Sigutė Žvironaitė, g. 1934 m. – fizikė teoretikė, A. Jucio mokinė, fizikos ir matematikos mokslų kandidatė (1962), FMI mokslo darbuotoja.

Šaltiniai[taisyti]


Autorius: Romualdas Karazija

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1143-0=1143 wiki spaudos ženklai).