Rozalija Poželaitė - Jurevičienė

Rozalija Poželaitė-Jurevičienė
Gimė	1919 m. kovo 25 d. Linkuvoje
Mirė	† 1995 m. sausio 9 d. Vilniuje
Tautybė	lietuvė
Tėvas	Motiejus Požela (1861-1937)
Motina	Elena Pašakinskaitė-Poželienė (1877-1944)
Sutuoktinis(-ė)	Algirdas Jurevičius
Vaikai	Donatas, Živilė
Veikla	Odontologė
Išsilavinimas	1939 m. Linkuvos gimnazija
Alma mater	Vytauto Didžiojo universitetas, 1943 m.

Rozalija Poželaitė-Jurevičienė (g. 1919 m. kovo 25 d. Linkuvoje – 1995 m. sausio 9 d. Vilniuje ) – studijavo odontologiją, baigusi universitetą įsigijo dantų gydytojos profesiją ir visą laiką dirbo dantų gydytoja Vilniuje iki išėjimo į pensiją.

1939 m. baigė Linkuvos gimnaziją (XV laida).

Šeima

Tėvas - Motiejus Požela (1861-1937) iš Steigvilių kaimo. Gyveno Linkuvoje. Gimnazijos g. 25 turėjo namus, kurie buvo vadinami kunigų namais, nuomuodavo kambarius gimnazistams iš kaimo. Palaidotas Linkuvos kapinėse koplyčioje, sovietiniais laikais ją sugriovus - šalia koplyčios.

Motina - Elena Pašakinskaitė-Poželienė (1877-1944) iš Voronių kaimo. Palaidota Linkuvos kapinėse.

Motinos seserys ir broliai - Brigita, Kazimiera Pašakinskaitės, Boleslovas, Juozas Pašakinskai.

Seneliai iš tėvo pusės - Ignacas Požela ir Emilija Andrašiūnaitė-Poželienė, iš motinos pusės - Leonas Pašakinskas ir Monika Brazdžiūnaitė-Pašakinskienė

Vyresnė sesuo - Monika Poželaitė-Sidaravičienė (1904-1988) - lietuvių žurnalistė.

Vyras - Algirdas Jurevičius - lengvosios pramonės inžinierius.

Vaikai - Donatas, Živilė.

APIE MAMYTĘ ROZALIJĄ POŽELAITĘ-JUREVIČIENĘ

Mano mamytės tėvelis Motiejus Požela buvo kilęs iš Steigvilių kaimo (Nociūnų valsčiaus), o mama Elena Pašakinskaitė iš Voronių kaimo (Pašvitinio valsčiaus). Susituokę apsigyveno Linkuvoje, Gimnazijos gatvėje. Susilaukė dviejų dukterų. Mamos sesuo Monika buvo 15 metų vyresnė. Mama gimė, kai tėveliai jau buvo amžiuje, taigi ja visi labai džiaugėsi ir mylėjo. Ir tėvams, ir seniesiems dėdėms Brazdžiūnams ji buvo tikra atgaiva. O Razytė tokioj mylinčioj aplinkoj augo ir sėmėsi iš visų artimųjų pačių geriausių bruožų: doros, pamaldumo, teisingumo, kantrybės, santūrumo. Iš prigimties buvo gyva ir smalsi, draugiška ir jautri, darbšti ir kūrybinga, ir visuomet linksma. Baigusi Linkuvos pradžios mokyklą įstojo į Linkuvos valdžios gimnaziją. Mokslams buvo gabi, bet tam ne visuomet užtekdavo laiko. Turėjo daug draugų, kuriuos mokėjo suburti bendrai veiklai. Traukė nuoširdumu, pareigingumu, energija. Dalyvavo moksleivių ekskursijose, vaidino statomuose spektakliuose, pavyzdingai dalyvavo pogrindinėje ateitininkų veikloje, prisidėjo prie rekolekcijų ir švenčių organizavimo. Visur jos buvo pilna. Ir niekada savo darbais nesigyrė ir nesididžiavo. Tik skleidė aplink save gėrį, džiaugsmą, šviesą ir šilumą. 1939 m. baigusi gimnaziją, išvažiavo į Kauną. Įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą. 1943 metais baigė Medicinos fakulteto Odontologijos skyriaus mokslus ir įgijo dantų gydytojos vardą. Paskirtą į Joniškį. Ten atidarė savo stomatologijos kabinetą ir iš karto pasižymėjo kaip gera gydytoja. Karas ėjo į pabaigą. Bombarduojant Joniškį buvo sugriautas ir kabinetas. Grįžo į Linkuvą. 1944 metų vasarą frontas ėjo per Linkuvą. Sužeistiems kareiviams ir civiliams reikėjo pagalbos. Mama suorganizavo gimnazijos patalpose laikiną ligoninę. Pati gydė ir slaugė sužeistus karius ir miestelio gyventojus. Tais pačiais metais ištekėjo už lengvosios pramonės inžinieriaus Algirdo Jurevičiaus ir išvažiavo į Biržus. Sugriauto audinių fabriko "Siūlas" atstatymui reikėjo sumanaus inžinieriaus. Tėtis toks ir buvo. Mama pradėjo dirbti Biržų ambulatorijoje ir "Siūlo" fabrike dantų gydytoja. Fabrikas skyrė vieną kambarį Astravo dvare, kur jie ir apsigyveno. Ten gimė mano brolis Donatas (1945). Sunkūs, neramūs buvo pirmieji pokario metai, tikrinimai, persekiojimai, provokacijos. Per plauką likę nesuimti ir neišvežti, pirma tėtis, paskui ir mama su sūneliu apsigyveno Vilniuje, Paupio gatvėje. Ten tėveliai ir priglaudė pabėgusią ir besislapstančią šios knygos autorę T. Katilienę. Patys ką tik išvengę tragiškos lemties, neatsisakė padėti nukentėjusiai nuo to paties režimo draugei. (Tačiau mama net ir po daugelio metų, kai jau buvo galima kalbėti apie tai, nesigyrė ir nesididžiavo šiuo poelgiu. Buvo savaime suprantama, - taip reikia.) Man gimus (1950) Tėveliai gavo butą Žvėryne. Ten prabėgo gražiausi mūsų šeimos gyvenimo metai. Prisimenu mamos didelį rūpestį, šventą kantrybę tylų reiklumą ir nepaprastą švelnumą. Ramiai mokė gyvenimo išminties, tolerancijos, darbštumo, kuklumo, šeimininkavimo gudrybių ir taupumo. Dvasines vertybes kėlė aukščiau materialinių. Ir toliau dirbo dantų gydytoja. Mėgo savo darbą, bet turėjo ir kitų pomėgių. Bene didžiausias - gėlės ir sodas. Abu su tėveliu išpuoselėjo nuostabų sodelį su dideliu gėlynu. Dalijo gėles, daigelius, svogūnėlius kaimynams, draugams, pažįstamiems, daugelį užkrėtė šia gražia "liga". Mama buvo viena iš pirmųjų Lietuvoje gėlių kompozicijų kūrėjų. Įvairiose parodose jos puokštės buvo įvertintos daugybe diplomų. O ilgais vakarais rašydavo draugams laiškus arba skaitydavo knygas. Dalyvavo vilniečių klubo "Linkava" veikloje, vadovavo labdaros sekcijai. Mojėjo džiaugtis mažais dalykais, tą džiaugsmą skleidė aplinkiniams, tačiau liūdesį ir nerimą slėpė giliau savyje. Mama ve galo ilgėjosi savo gimtojo krašto. Dažnai pasakodavo sapnavusi namus, bažnyčią. Kartą per dvejus ar trejus metus visa šeima nuvažiuodavome į Linkuvą per Škapliernos atlaidus, aplankydavome likusius gimines, artimųjų kapus. Linkuvos kapinės yra ant kalnelio. Mama stovėdavo ir ilgai žiūrėdavo tolyn į lygumas. Ir tik po daugelio metų aš, pati palikusi savo gimtus namus, supratau mamytės ilgesį ir kokį gilų sielvartą ji jautė sakydama "...kaip norėčiau atsigerti iš savo kiemo šulinio..." Živilė Ramelienė

Nuotraukos

• 

  Kleb. L.Šiaučiūno vežėjas prie M ir E Poželų namo Gimnazijos 25. Vadinami kunigų namais, nuomuodavo kambarius gimnazistams iš kaimo.

• 

  Rozalija Poželaitė-Jurevičienės šeima. Vyras Algirdas, sūnus Donatas ir dukrelė Živilė. 1953 m.

• 

  Monika Poželaitė-Sidaravičienė, Kazimiera Pašakinskaitė (Podytė), Rozalija Poželaitė - Jurevičienė Vilnius, Sidaravičių namai Liejyklos g

• 

  Monika Poželaitė-Sidaravičienė su tėvai Motiejumi ir Elena bei jaunesniąja sesute Rozalija. Apie 1922 m.

• 

  Grįžo į Linkuvą. 1944 metų vasarą frontas ėjo per Linkuvą. Sužeistiems kareiviams ir civiliams reikėjo pagalbos. Mama suorganizavo gimnazijos patalpose laikiną ligoninę. Pati gydė ir slaugė sužeistus karius ir miestelio gyventojus.

• 

  Rozalija Poželaitė- Jurevičienė 1969

• 

  R. Poželaitės šeima. Sėdi motina Elena Pašakinskaitė-Poželienė, šalia duktė Rozalija, už jų vyresnioji duktė Monika Poželaitė-Sidaravičienė ir tėvas Motiejus Požela. Dantų gydytojos Rozalijos Poželaitės-Jurevičienės šeima. Sėdi motina Elena Pašakinskaitė-Poželienė, šalia duktė Rozalija, už jų vyresnioji duktė Monika ir tėvas Motiejus Požela (iš Steigvilių). Rozalija "<...> gimė, kai tėveliai jau buvo amžiuje, taigi ja visi labai džiaugėsi ir mylėjo. Ir tėvams, ir seniesiems dėdėms Brazdžiūnams ji buvo tikra atgaiva. O Razytė tokioj mylinčioj aplinkoj augo ir sėmėsi iš visų artimųjų pačių geriausių bruožų: doros, pamaldumo, teisingumo, kantrybės, santūrumo. Iš prigimties buvo gyva ir smalsi, draugiška ir jautri, darbšti ir kūrybinga, ir visuomet linksma."

• 

  Brazdžiūnų koplyčia apie 1970-tus metus. „Žinau tik, kad palaikų buvo tik pliki balti kauleliai (taip mama sakė), apraizgyti kaštono šaknų. Šalia koplytėlės augo kaštonas. Mamytė, pakeldavo akis į tą galingą medį ir sakydavo, kad visi jos proseneliai dabar ten... Kaulelius sudėjo į vieną karstą ir palaidojo šalia Poželų kapo. Nuotraukoje naujai supiltas kapelis ir yra tas kapas. Dešiniau -Poželų (Motiejaus ir Elenos) kapai“ Živilė

• 

  Dešinėje sėdi Ignas Požela, moteris, sėdinti viduryje Paulina Poželaitė Jasiūnienė, Igno sesuo, o pasilenkusi su balta skarele - prosenelė Elena Pašakinskaitė Poželienė. Mockūnų vienkiemis, netoli Ruponių. Jasiūnų namai. Stovi kairėje: Jonas Jasiūnas (1895-1976), dešinėje Motiejus Požela (1892-1957), ūkininkas iš Steigvilių. Sėdi dešinėje: Ignas Požela (1898-1982) iš Steigvilių.

• 

  Trys Poželienės su dukromis. Iš dešinės Elena Pašakinskaitė-Poželienė (už jos Monika Poželaitė-Sidaravičienė), Leimontaitė-Poželienė (už jos Monika Poželaitė-Sasnauskienė) ir Elena Noreikienė-Poželienė (už jos Julija Poželaitė-Norvaišienė). Apie 1920 m.

• 

  Jono Žurausko su Monika Bumelyte vestuvės 1937 m. Antra iš kairės sėdi Kazimiera Pašakinskaitė. Virš jaunosios baltais kalnieriukais Rozalija Jurevičienė, pirma iš dešinės sėdi Elena Pašakinskaitė-Poželienė, pirma iš kairės, jaunosios mama Rozalija Pašakinskaite-Bumeliene.

Šaltiniai

• Sudarė Teodora Katilienė, „Linkuva ir linkuviai“ XX amžiaus pirmoji pusė, straipsniai ir nuotraukos; Vilnius, 2012.