Rumšiškės

Rumšiškės
Tradicinis namas Lietuvos liaudies buities muziejuje
Rumšiškės
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Kauno apskritis
Savivaldybė:	Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija:	Rumšiškių seniūnija
Gyventojų:	1 664 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Rum̃šiškės Kilmininkas: Rum̃šiškių Naudininkas: Rum̃šiškėms Galininkas: Rum̃šiškes Įnagininkas: Rum̃šiškėmis Vietininkas: Rum̃šiškėse
Istoriniai pavadinimai
rus. Румшишки
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	RumšiškėsVikiteka

Rumšiškės – miestelis Kaišiadorių rajono savivaldybės vakaruose, 20 km į vakarus nuo Kaišiadorių, prie Kauno marių, Kauno marių RP. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Medinė Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1860 m., perkelta 1959 m. su varpine iš senosios vietos, likusios Kauno marių dugne.

Rumšiškių piliakalnis ir Rumšiškių kapinynas

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija

Rumšiškių biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-56040)

Turizmo informacijos centras

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Lietuvos liaudies buities muziejus, atidarytas 1974 m., 195 ha, ~100 liaudies architektūros paminklų, per 90 000 kilnojamų eksponatų, didžiausias ir žymiausias tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje (yra Lietuvos etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatų). Poeto Jono Aisčio muziejus, atidarytas 1997 m.

Rumšiškių kultūros centras

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

ŪKIS

Kaimo turizmo sodyba „Rumšiškės“

Geografija

Sankryža prie kelio į miestelį

Prie miestelio yra sengirė, vakaruose į Kauno marias įteka Praviena, yra poilsiavietės prie marių kranto, neeksploatuojamas žvyro telkinys. Prie miestelio, Rumšiškių miške auga Rumšiškių pušis (gamtos paminklas – storiausia pušis Lietuvoje, 5 m apimties ir 30 m aukščio, 300 metų amžiaus), Kauno marių pakrantėje – Rumšiškių ąžuolas.

Aplinkinės gyvenvietės
	KAUNAS – 20 km Grabučiškės – 6 km	PRAVIENIŠKĖS – 4 km
		Kapitoniškės – 3 km DOVAINONYS – 5 km	ŽIEŽMARIAI – 16 km KAIŠIADORYS – 20 km

<tabber> OpenStreetMap=

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Rumšiškės OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Rumšiškės TSRS topografiniame žemėlapyje.

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

</tabber>

Istorija

Kadaise buvusi svarbus gynybos centras, vietovė minima nuo 1382 m. (kryžiuočių kelių aprašymuose, kuriuos parašė Vygandas Marburgietis, minimos kaip Rumsinker), tuo metu tai buvo žemės ar valsčiaus centras. 1387 m. Jogailos rašte Skirgailai minima kaip kaimas. Manoma, kad gyvenvietė kūrėsi apatinėje Nemuno terasoje, į šiaurės vakarus nuo Pravienos upelio arba į šiaurę nuo Medejos upelio (Pravienos intako). Planas tikriausiai buvo linijinis, sodybos išsidėsčiusios pašlaitėje. XV a. 1-ojoje pusėje jau ėmė formuotis radialinis planas.

1503 m. minimas Ldk Rumšiškių dvaras. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Rumšiškes užrašė Barborai Radvilaitei. Nuo 1557 m. minimas miestelis. 1582 m. Steponas Batoras suteikė privilegiją, kuria Rumšiškių gyventojai atleidžiami nuo pastotės prievolių, pakeičiant ją piniginiu mokesčiu. 1600 m. privilegija leisti savaitiniai turgūs pirmadieniais, maždaug tuo pat metu suteiktos Magdeburgo teisės. 1635 m. Zigmantas Vaza savo privilegija leido miestiečiams imti mišką statybai. XVII a. viduryje smarkiai nukentėjo nuo gaisrų.

1700 m. Rumšiškių rakto inventoriuje nurodomas 51 kiemas ir tiek pat sklypų. XVIII a. 2-ojoje pusėje veikė pradinė mokykla. 1775 m. Stanislovas Augustas sudarė valstybinę komisiją, kuri pavedė talentingam matematikui Pranciškui Norvaišai vadovauti Nemuno slenksčių ties Rumšiškėmis valymui nuo akmenų. Jo iškviesti narai iš Anglijos, iškėlę didžiausius akmenis, daug prisidėjo prie laivybos pagerinimo. 1791 m. gruodžio 12 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas suteikė laisvojo miesto teises ir Rumšiškių herbą, bet jau 1792 m. viduryje savivalda buvo panaikinta pakitus politinei padėčiai.

XIX a. miestelis augo dėl pro jį einančių Vilniaus–Kauno ir Kauno–Gardino kelių, čia gyveno nemažai pirklių, prekiavusių geležimi, miško medžiaga, druska, silkėmis. 1832–1833 m. per gaisrus sudegė keletas parduotuvių ir gyvenamųjų namų. Grafas Tiškevičius įrengė pašto stotį (12 arklių ir 3 vežimai). XIX a. miestelyje veikė ligoninė, vandens malūnas, prieplauka su sandėliais prekėms, meteorologijos stotis, dvimetė valsčiaus raštininkų mokykla, valdiška pradinė mokykla (nuo 1866 m.), buvo bažnyčia, sinagoga, žydų mokykla. 1890 m. nemažai iš rėvų iškeltų akmenų buvo panaudota Kauno tvirtovės statybai.

1907 m. sudarytas Rumšiškių planas (matininkas F. Sopkovskis), pagal jį miestelyje suplanuota 218 sklypų. XX a. tarpukariu miestelio plėtra prislopo, kadangi kelias Vilnius–Kaunas tapo beveik nenaudojamu (ėjo per demarkacinę liniją) nes ši siena buvo praktiškai uždaryta dėl nepalankių Lietuvos-Lenkijos santykių. 1931 m. veikė 11 parduotuvių, 9 amatininkų dirbtuvės ir smulkios pramonės įmonės. 1944 m. per mūšius beveik visas miestelis sudegė, po gaisro teliko ~20 sodybų (iki 1949 m. senose vietose atstatyta ~30 sodybų). 1946–1947 m. miestelis perplanuotas (projekto autorius E. Konstantinavičius).

Statant Kauno HE, iki 1960 m. Rumšiškės perkeltos į dabartinę vietą, o Senosios Rumšiškės liko Kauno marių dugne 54°51′20″N 24°12′10″E (miestelis užtvindant vietovę 1958–1959 m. perkeltas 2 km į šiaurės rytus, kur tuomet buvo Byliškės ir Vajakiškės). Paniro ir Rumšiškių piliakalnis. Dabartinės Rumšiškės ėmė kurtis 1956 m. – tai naujai pastatytas miestelis, iš senojo liko tik Rumšiškių bažnyčia kaip XVIII a. liaudies architektūros paminklas (po rąstą išardžius perkelta į naują vietą). Maždaug iki 1960 m. statyti vienaaukščiai mediniai sodybiniai namai, vėliau – daugiausia kapitaliniai. 1967 m. buvo 13 gatvių.

Sovietmečiu buvo Pravienos kolūkio centrinė gyvenvietė (ūkio specializacija – daržovių auginimas; turėjo laukų drėkinimo sistemą). Pastatyta alytnamių, prekybos centras (architektas V. Putinas) su dviem parduotuvėmis ir kavine.

1998 m. patvirtintas dabartinis Rumšiškių herbas, miestelis pripažintas gražiausia Lietuvos gyvenviete.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. pabaiga – 1565 m.	Rumšiškių valsčiaus centras	Kauno apskritis
1861–1946 m.		Kauno apskritis
1946–1950 m.		Kaišiadorių apskritis
1950–1995 m.	Rumšiškių apylinkės centras	Kaišiadorių rajonas
1995–	Rumšiškių seniūnijos centras	Kaišiadorių rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmė

Rumšiškės yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Rumša (ar Rumšas, Rumšys), pridėjus vietovardžiams būdingą priesagą -iškės. XX a. tarpukariu vartota vienaskaitinė forma Rumšiškė arba Rumšiškis.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*	1899 m.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.
969	519	1 010	949	922	1 294
1981 m.	1986 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.
1 260	1 526	1 449	1 833	1 651	1 664
Demografinės raidos histograma 500 1 000 1 500 2 000 1868 1899 1923 1959 1970 1979 1981 1986 1989 2001 2011 2021

Žymūs žmonės

Jono Aisčio muziejus

• Rumšiškėse kurį laiką mokėsi poetas Antanas Baranauskas (1835–1902), kuriam čia pastatytas paminklas (1967 m., skulptorius Vladas Žuklys; pakeliui nuo bažnyčios link marių pakrantės; dailės ir istorijos paminklas).
• Miestelio kapinėse, į dešinę nuo koplyčios palaidotas poetas Jonas Aistis (1904–1973; perlaidotas 2000 m.). Stovi paminklinis biustas jam atminti (skulptorius Vladas Žuklys, architektas S. Petrauskas), koplytstulpis.
• Vacys Sadauskas (1924–2019), profesorius, akušeris ginekologas, gimęs Rumšiškėse.

Šaltiniai

• Rumšiškės. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 744 psl.
• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 70 psl.

• Rumšiškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 586 psl.
• Rumšiškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris. - 523 psl.
• Rumšiškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 118 psl.
• Rumšiškės. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 376 psl.
• Румшишки. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 342 psl. (rus.)
• Rumšiškės.eu (miestelio svetainė)
• Kada pirmąkart paminėtos Rumšiškės