Rumunija

Rumunija – valstybė Europos pietryčiuose. Ribojasi su Ukraina ir Moldova šiaurės rytuose, Vengrija ir Serbija vakaruose bei Bulgarija pietuose. Taip pat turi nedidelę pakrantę prie Juodosios jūros.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Rumunijos istorija

Vaizdas:Bran Castle.jpg

Brano pilis, kurioje yra Vlado Drakulos muziejus

Viduramžiais rumunai gyveno trijose kunigaikštystėse: Valakijoje, Moldovoje ir Transilvanijoje. Pirmosios dvi vėliau pateko į Osmanų imperijos sudėtį, nors ir išlaikė tam tikrą autonomiją. Transilvanija priklausė Vengrijai, o vėliau Austrijos-Vengrijos imperijai.

Moderni Rumunija atsirado 1859 m. susijungus Moldovos ir Valakijos kunigaikštystėms. 1877 m. valstybė tapo nepriklausoma. 1881 m. parlamento nutarimu Rumunija paskelbta karalyste. Po Pirmojo pasaulinio karo valstybės teritorija prasisplėtė prijungus Transilvaniją, Bukoviną ir Besarabiją. Rumunija tapo parlamentine demokratija. 1938 m. parlamentas buvo paleistas, įvesta karaliaus diktatūra.

Antrajame pasauliniame kare Rumunija buvo Vokietijos sąjungininkė. 1940 m. dalį Rumunijos okupavo Tarybų Sąjunga, dalis šių teritorijų buvo prijungta prie Ukrainos, o iš Besarabijos sukurta Moldavijos TSR (dab. Moldova). Rumunijos kariuomenė dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš TSRS kartu su Vokietija ir kitais jos sąjungininkais. Okupuota Odesos sritis buvo perduota Rumunijos valdymui kaip Transnistrija (Uždnieprė).

Po Antrojo pasaulinio karo Rumunija tapo Tarybų Sąjungos įtakos zonoje esančia komunistine valstybe. Komunistinis režimas žlugo 1989 m. nuvertus prezidentą Nikolajė Čaušesku.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Rumunijos politinė sistema

Rumunija yra demokratinė parlamentinė respublika.

Įstatymų leidybos institucija yra dviejų rūmų parlamentas, susidedantis iš 143 narius turinčio Senato ir 343 narius turinčių Atstovų rūmų. Abiejų rūmų nariai renkami visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams.

Vykdomosios valdžios vadovas yra prezidentas, renkamas visuotiniuose rinkimuose kas 5 metai. Prezidentas skiria premjerministrą.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Rumunijos administracinis suskirstymas.

Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:

Rumunijos administracinis žemėlapis

Rumunija skirstoma į 41 apskritį; Bukareštas turi atskiros apskrities statusą.

Apskritys (ir jų administraciniai centrai):

Albos apskritis (Alba Julija)
Arado apskritis (Aradas)
Ardžešo apskritis (Piteštis)
Bakeu apskritis (Bakeu)
Bihoro apskritis (Oradia)
Bistricos-Neseudo apskritis (Bistrica)
Botošanio apskritis (Botošanis)
Breilos apskritis (Breila)
Brašovo apskritis (Brašovas)
Bukareštas
Buzeu apskritis (Buzeu)
Karašo-Severino apskritis (Rešica)
Kelerašio apskritis (Kelerašis)
Klužo apskritis (Klužas-Napoka)
Konstancos apskritis (Konstanca)
Kovasnos apskritis (Sfintu Georgė)
Dimbovicos apskritis (Tirgovištė)
Dolžo apskritis (Krajova)
Galacio apskritis (Galacis)
Džurdžu apskritis (Džurdžu)
Goržo apskritis (Tirgu Žiu)
Hargitos apskritis (Mierkuria-Čukas)
Hunedoaros apskritis (Deva)
Jalomicos apskritis (Slobozija)
Jasų apskritis (Jasai)
Ilfovo apskritis (Buftia)
Maramurešo apskritis (Baja Marė)
Mehedincio apskritis (Drobeta-Turnu Severinas)
Murešo apskritis (Tirgu Murešas)
Niamco apskritis (Piatra Niamcas)
Olto apskritis (Slatina)
Prahovos apskritis (Ploještis)
Selažo apskritis (Zaleu)
Satu Marės apskritis (Satu Marė)
Sibiu apskritis (Sibiu)
Sučavos apskritis (Sučava)
Teleormano apskritis (Aleksandrija)
Timišo apskritis (Timišoara)
Tulčos apskritis (Tulča)
Vilčos apskritis (Rimniku Vilča)
Vaslujaus apskritis (Vaslujus)
Vrančos apskritis (Fokšanis)

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Rumunijos geografija

Pietų Karpatai pavasarį

Rumunijos teritorija: 238,391 km². Iš jų 7,160 km² vanduo. 78 pagal dydį valstybė pasaulyje.

Ilgiausia upė – Dunojus. Ji sudaro didžiąją dalį Rumunijos sienos su Serbija ir Bulgarija. Siena su Moldova eina Dunojaus intako Pruto upe.

Šalies viduryje yra Šedemgradeco aukštumos, kurias iš šiaurės rytų ir pietų supa Karpatai – Transilvanijos Alpės, o iš vakarų Biharo kalnai. Karpatų kalnai yra iki 2500 m aukščio, aukščiausias kalnas – Moldoveanu (2544 m). Į rytus nuo Karpatų yra Moldavijos kalvota sritis, o į pietus nuo Transilvanijos Alpių ligi Dunojaus tęsiasi Valakijos žemuma.

Tarp Dunojaus deltos ir Juodosios jūros yra Dobrudžos lyguma, sudaranti 250 km pajūrio.

Didžiausi miestai – Bukareštas, Brašovas, Timišoara, Klužas-Napoka, Konstanca ir Jasai.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Rumunijos ekonomika

Po sovietų bloko žlugimo 1989-1991 m. Rumunija liko su pramone, kuri neatitiko jos poreikių. 1997 m. vasario mėn. Rumunija pradėjo nuoseklią mikroekonominės stabilizacijos ir struktūrinių reformų programą. Dalis reformų buvo finansuojama su Tarptautinio Valiutos Fondo pagalba.

2002 ir 2003 m. ekonominis augimas sudarė 4,5 proc. per metus, vidutinis atlyginimas 2003 m. išaugo 2,1 proc. Infliacija sudarė 1,2 proc. per mėnesį. 2003 m. lapkričio mėnesį vidutinė alga sudarė 120 eurų.

Iš mineralinių žaliavų pirmąją vietą užima nafta. Jos dideli ištekliai tolydžiai mažėja. Mažesnę vietą užima gamtinės dujos, rudoji anglis, boksitas (aliuminio žaliava), akmens druska, geležies, vario rūda, piritas, cinkas ir t. t.

Žemės ūkio mašinos, automobilių įranga bei autobusai yra pagrindiniai pramonės gaminiai.

Rumunija su Bulgarija 2007 sausio 1 įstojo į Europos Sąjungą.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Rumunijos demografija

Evangelikų bažnyčia Arade

Be rumunų šalyje nuo seno gyvena ir tautinės mažumos, visų pirma vengrai (6.6 % gyventojų pagal 2002 m. surašymą) ir vokiečiai. Abi šios mažumos daugiausia gyvena Transilvanijoje. Be jų yra čigonų ir nedidelė lenkų mažuma, gyvenanti Sučavos apskrityje. Didžioji dalis rumunų priklauso Rumunijos Ortodoksų Bažnyčiai. Katalikybė ir protestantizmas labiausiai paplitę šalies vakaruose, daugiausia tarp vengrų.

Dobrudžoje, regione šalia Juodosios jūros, yra nedielė musulmonų mažuma, likusi nuo Osmanų kolonizacijos laikų.