Rumunijos karalystė

Regatul României Rumunijos karalystė
←   ←   ← 1881 – 1947 →   →   →
Vėliava Herbas
Himnas Trăiască Regele
Rumunija 1939 m.
Sostinė	Bukareštas
Kalbos	rumunų
Valdymo forma	Konstitucinė monarchija
Era	Pirmasis pasaulinis karas - Antrasis pasaulinis karas
- Deklaracija	1881
- Socializmo revoliucija	1947 m.
Area	295 049 km²
Gyventojai
- 1939 m.	20 000 000
Valiuta	Naujoji Rumunijos lėja

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones. Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose.

Rumunijos karalystė (rumun. Regatul României) – valstybė Europoje, viena iš nedaugelio, kuri per karus išlaikė beveik tokį patį teritorijos vientisumą nuo 1881 iki 1947 m., ir iki šiol turinti tokias pačias teritorijas. Valstybė nuo įsikūrimo ir iki 1913 m. buvo nedidelė, bet per Antrąjį Balkanų karą Rumunų karalystė išplito ir aneksavo keletą Bulgarijos regionų, o per Pirmąjį pasaulinį karą, padedant Rusijos imperijai, Rumunija plėtėsi į šiaurę, kovodama su Austrija-Vengrija. Nuo tų laikų Rumunijos karalystės teritorija beveik nekito, tik dalies teritorijos neteko, kai Moldova paskelbė nepriklausomybę.

1881–1947 m. šalį valdė 5 karaliai, pirmasis – Karolis I (1881–1914) ir paskutinis, kuris iki šiol yra gyvas – Mykolas I (1940–1947). Šalis buvo įvedusi konstitucinę monarchiją, todėl valstybė turėjo senatą ir ministrą pirmininką.

Rumunijos karalystės teritorijos kaita.

Karalystės raida turėjo 2 etapus:

• 1881–1913 m. Rumunijos karalystė, Valachijos ir Moldovos susivienijimas.
• 1913–1947 m. Didžioji Rumunija, Austrijos-Vengrijos ir Bulgarijos teritorijų aneksavimas.

Vikiteka

---